Gobelenai, vaizduojantys miško peizažą su paukščiais ir gyvūnais vadinami verdiūromis. Verdiūra su stručiu priklauso Renesanso laikotarpiui populiarių verdiūrų grupei. Pirmajame plane vaizduojamas strutis, apsuptas medžių ir augmenijos. Kairėje oloje pavaizduota susirietusi lūšis ėdanti sugautą paukštį. Už stručio matoma kalakutų pora, tolumoje kalnai ir pilys. Verdiūrą juosia puošnus bordiūras, į kurį įkomponuoti kartušai su scenomis, kurios primena pasakėčias ir legendas. Viršuje bordiūro centre pavaizduota gervė, kišanti snapą į ilgakaklį ąsoti, kairiau – sparnus iškėlusi gulbė, dešiniau – erelis, draskantis mažą paukščiuką. Kairės bordiūro juostos centriniame medalione – lapė, stebinti medyje sėdinčią ir snape sūrį laikančia varną, dešinio bordiūro centriniame medalione – erelis, nešantis liūtuką. Apačioje centre – kalno fone susirangiusi gyvatė ir šerniukas. Kairiau – baziliskas (gaidys su gyvatės uodega), kurį puola šeškas, dešiniau - drakonas peizažo fone.
Tikėtina, kad gobelenas priklausė 12 audinių serijai, kurioje, be stručio, dar buvo vaizduojamas dramblys, leopardas, raganosis, liūtas, drakonas ir beždžionės.