Kaino ir Abelio aukojimas

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas gobelenas (sienų kilimas) 
Sritys taikomoji dekoratyvinė dailė
Pirminės apskaitos numeris LDKVR GEK 405
Inventorinis numeris LDKVR VR 334
Matmenys aukštis – 352 cm
plotis – 530 cm
Medžiagos vilna  šilkas 
Atlikimo, pagaminimo technika gobeleninė technika 
Autentiškumas originalas 
Autorius (-iai)
Sukūrimo data 1640–1660 m.
Sukūrimo vieta Briuselis, Belgija
Sukūrimo stilius ir periodas barokas (Europoje) 
Daugiau informacijos

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Manoma, kad religinės tematikos gobelenas „Kaino ir Abelio aukojimas“ buvo išaustas Žano Leinjė (Jean, Jan Leyniers, 1630–1686) dirbtuvėse Briuselyje. Vertingas gobelenas buvo kuriamas pagal Michilio Koksio I (Michiel I Coxcie, Coxie, 1499–1592) kartoną. Senojo Testamento pradžios knygoje rašoma, kad Ievai su Adomu gimė sūnus Kainas, o vėliau – Abelis. Kainas buvo žemdirbys, o Abelis tapo piemeniu. Gobeleno pirmojo plano kairėje vaizduojamas pasisukęs į aukurą ir iškėlęs rankas Abelis. Šalia jo vaizduojama gyvulių banda, o kitoje pusėje angelo figūra. Kompozicijos dešinėje – palinkęs link žemės Kainas, už kurio stovi moteris. Avikailis, dengiantis moters galvą, simbolizuoja nekaltybę, o tarp suknelės klosčių matoma vilko galva – žiaurumą. Viršuje tarp debesų iškyla Dievo atvaizdas, o antrajame plane dešinėje matomas antrasis aukuras, iš kurio kamuoliais kyla dūmai. Scenos šonuose stovi dvi masyvios besisukančios kolonos, puoštos augalų puokštėmis. Viršuje ir apačioje gelių ir vaisių pynės. Gobelenas pilnas ženklų, kurie pasakoją dviejų brolių istoriją. Kainas ir Abelis aukojo Dievui aukas, tačiau Viešpats maloniai pažvelgė į Abelio auką, o į Kainą ir jo aukas nepažvelgė. Tai atsispindi gobelene – iš Abelio aukuro dūmai eina lygiai, o Kaino aukuro dūmai kamuoliais juda į visas puses. Kainas apsibarė su broliu Abeliu ir jį užmušė. Todėl ir gobelene šalia Abelio yra angelas, o greta Kaino moteris su vilku, kas simbolizuoja žiaurumą.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas XVI a. viduryje buvo užsakęs gobelenų seriją, kurioje taip pat buvo gobelenas, vaizduojantis Abelį ir Kainą. Manoma, kad Valdovų rūmų muziejuje esantis gobelenas ir Žygimantui Augustui priklausęs gobelenas buvo išaustas naudojant tą patį kartoną arba juo remiantis. Žygimanto Augusto gobelenai, saugomi Vavelio karališkoje pilyje (Lenkija) bei istorinė medžiaga rodo, kad seriją sudarė šie meniniai audiniai – „Rojaus laimė“, „Adomas dirbantis žemę“, „Abelio aukojimas“, „Kainas ir Abelis“, „Kainas žudantis Abelį“, „Kaino bėgimas nuo Dievo rūstybės“, „Žmonijos moralinis nuopuolis prieš tvaną“. Gobelenas „Kaino ir Abelio aukojimas“ yra artimas Valdovų rūmuose esančiam audiniui „Adomo ir Ievos supažindinimas“.

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Kaino ir Abelio aukojimas daugiau informacijos...

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Dalius Avižinis