Albertas Kojalavičius-Vijūkas (1609–1677) – garsus istorikas, teologas, filosofas, Vilniaus universiteto profesorius, Jėzuitų ordino vienuolis. 1627 m. baigė Vilniaus jėzuitų kolegiją, 1629–1632 m. Nesvyžiuje studijavo filosofiją, 1638-aisiais Vilniaus universitete baigė teologijos studijas, 1641 m. įgijo filosofijos magistro, 1645 m. – teologijos daktaro laipsnį. 1641–1644 ir 1645–1655 m. dėstė Vilniaus universitete, taip pat dirbo administracinį darbą – buvo universiteto vicekancleris, rektorius. Svarbiausias A. Kojalavičiaus-Vijūko veikalas – pirmoji spausdinta Lietuvos istorija (pirma dalis išleista Dancige (dab. Gdanskas) 1650 m., antra – Antverpene 1669 m.).

Skaičiuojama, kad mokslininkas parengė apie 50 kūrinių lotynų ir lenkų kalbomis. Jo religijos istorijos veikale Miscellanea Rervm ad Statum Ecclesiasticum in Magno Litvaniae Dvcatv pertinentium... (Įvairenybės apie Bažnyčios būklę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje), išleistame Vilniuje 1650 m., pateikiama vertingų Lietuvos Bažnyčiai nusipelniusių asmenų biografinių duomenų, taip pat žinių apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės globėjus. Knygos pradžioje yra dedikacija Vilniaus vyskupui Jurgiui Tiškevičiui bei atskirame puslapyje atspaustas dvasininko herbas. 2004 m. veikalas buvo išleistas ir lietuvių kalba.