Šis veikalas yra svarbiausias ispanų jėzuito, teologo ir filosofo, Salamankos mokyklos atstovo Fransisko Suareso (Francisco Suárez, 1548–1617) darbas. Knyga priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleriui Kazimierui Leonui Sapiegai. Vilniuje jis, tęsdamas tėvo tradiciją, buvo sukaupęs didžiulę biblioteką, didesnė jos dalis (beveik 3 tūkst. knygų) 1666 m., vykdant velionio valią, padovanota Vilniaus universitetui. Knyga įrišta į rudos odos viršelius. Viršutiniame kietviršyje yra auksuotas superekslibrisas – barokiniame kartuše įkomponuotas Sapiegų herbas ir raidės aplink: K[azimierz] L[eon] S[apieha] P[odkanclerzy] W[ielkiego] X[sięstwa] L[itewskiego] S[łonimski] W[ołpieński] L[uboszański] S[tarosta]. Superekslibrisą juosia įspaudais odoje sukurtas augalinių ir geometrinių motyvų ornamentas, šventųjų atvaizdai. Knygos kietviršiui pagaminti naudota ąžuolo mediena, išlikęs metalinių sąsagų fragmentas. Bėgant amžiams knyga keitė savininkus. Tai liudija įrašai antraštiniame lape. Pirmasis įrašas (vėliau buvo užteptas) skelbia, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega knygą dovanoja Vilniaus jėzuitų kolegijai (Ex Bibliotheca Ill[ustrissi]mi D[omi]ni Casimiri Sapieha Procancel[larii] M[agni] D[ucatus] L[ithuaniae] Collegio Vilnen[si] Socie[ta]tis IESV donata), kitas įrašas jau nurodo, kad knyga priklauso Kaltanėnų (dab. Švenčionių r.) pranciškonų vienuolynui (Ex Libris Conventus Kołtynianensis). Vienuolynas buvo uždarytas 1832 metais.

Eksponatą 2009 m. padovanojo kunigas Julius Sasnauskas OFM ir Lietuvos bernardinų bendruomenė

Tekstą parengė Dalius Avižinis