Dailininkas Napoleonas Orda (Napoleon Mateusz Tadeusz Orda, 1807–1883) gimė Varacevičiuose (dab. Baltarusija)
kilmingoje šeimoje. 1823 m. N. Orda įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Jis universiteto
nebaigė, nes buvo pašalintas už dalyvavimą slaptoje organizacijoje. Prasidėjus 1831 m. sukilimui, N. Orda įsitraukė
į kovotojų gretas, dalyvavo mūšiuose. Tačiau numalšinus sukilimą buvo priverstas pasitraukti ir 1833 m. įsikūrė
Prancūzijoje. N. Orda aktyviai dalyvavo išeivių veikloje, bendravo su Adomu Mickevičiumi (Adam Mickiewicz, 1798–
1855), Frideriku Šopenu (Fryderyk Chopin, 1810–1849), kurį laiką dirbo muzikos mokytoju, Italų operos Paryžiuje
direktoriumi, kūrė polonezus. 1839 m. N. Orda tapo Paryžiaus istorikų ir literatų draugijos nariu. Pradėjo lankyti
prancūzų peizažisto Pjero Žirardo (Pierre Girardo, 1806–1872) dailės studiją. Pirmuosius piešinius N. Orda sukūrė
1840–1842 m., keliaudamas po Prancūziją, vėliau leidosi į tolimesnes šalis: Portugaliją, Ispaniją, Angliją, Škotiją,
Olandiją ir Belgiją. 1856 m., paskelbus politinę amnestiją, N. Orda sugrįžo į Varacevičius, tačiau dvaro susigrąžinti
nepavyko. Per 1863 m. sukilimą N. Orda buvo suimtas. Vėliau jam atimta teisė gyventi gimtajame dvare.
Tiksliai nėra žinoma, kada N. Ordai kilo mintis įamžinti gimtojo krašto vaizdus. XIX a. septintajame ir aštuntajame
dešimtmetyje jis keliavo ir piešė Gardino, Voluinės, Podolės, Minsko bei Kijevo gubernijų architektūros peizažus.
1875–1877 m. N. Orda lankėsi dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Ne vėliau kaip 1875 m. gegužės 10 d. atvyko į Vilnių ir
čia piešė miesto vaizdus. Keliaudamas po lietuviškas žemes, N. Orda nupiešė 104 piešinius, o iš viso buvo sukaupęs apie
1 000 darbų. Norėdamas išleisti architektūros piešinių albumus, dailininkas 1873 m. kreipėsi į Varšuvos litografijos
spaustuvės savininką Maksimilianą Fajansą (Maksymilian Fajans, 1827–1890). 1873–1883 m. buvo išleistos aštuonios
Lenkijos istorinių vietovių albumo (Album widoków historycznych Polski) dalys, jose atspausdinta 260 vaizdų.
Litografijas albumui darė Aloyzas Miserovičius (Alojzy Misierowicz, 1825–1905). N. Orda mirė 1883 m. Varšuvoje.
Valdovų rūmų muziejuje saugomas grafikos darbas, vaizduojantis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus ir Vilniaus
katedrą, sukurtas pagal architekto Pjetro de Rosio (Pietro de Rossi, apie 1760–1831) 1793 m. piešinį. Krokuvos
nacionaliniame muziejuje saugoma didžioji N. Ordos kūrinių dalis, bet piešinio, vaizduojančio Lietuvos didžiųjų
kunigaikščių rūmus, likimas nežinomas. Kuriant litografiją, per klaidą piešinys buvo veidrodiškai apverstas ir
pavaizduotas atvirkščiai. Grafikos darbe vaizduojamas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietų fasadas su perėjimu
į Vilniaus katedrą, dominuoja Šv. Kazimiero koplyčios vaizdas.

2017 m. padovanojo prof. habil. dr. Janas Ostrovskis (Jan Ostrowski, Lenkija)