Dominykas Žoržas Frederikas de R. de Pratas (Dominique Georges Frédéric de R. de Pradt, 1759–1837) – prancūzų rašytojas, diplomatas ir vyskupas. Pradinį išsilavinimą įgijo La Flešo karo mokykloje, vėliau studijavo teologiją Sorbonoje ir 1783 m. buvo įšventintas kunigu. Buvo paskirtas kardinolo Dominyko de La Rošfuko (Dominique de La Rochefoucauld) generalvikaru. 1781 m. D. Ž. F. de R. de Pratas emigravo, buvo apsistojęs Didžiojoje Britanijoje, Briuselyje, Hamburge bei kitur. 1802 m. sugrįžo į Prancūziją. Rekomendavus Napoleonui Bonapartui (Napoléon Bonaparte), buvo paskirtas vyriausiuoju kapelionu, 1804 m. – Puatjė vyskupu. 1808 m. Napoleonas jį paskyrė Mecheleno
vyskupu. Dėl savo lojalumo Napoleonui Bonapartui ir sėkmingai įgyvendintų ankstesnių diplomatinių
misijų 1812 m. D. Ž. F. de R. de Pratas pasiunčiamas į pasiuntinybę į Lenkiją ir Lietuvą. Savo, kaip ambasadoriaus Varšuvoje ir Vilniuje, veiklą jis aprašė ir 1815 m. išleido atskiru veikalu. Muziejuje saugomas šio leidinio vertimas į anglų kalbą, publikuotas Londone 1816 metais. 

Eksponatą 2017 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)