Mykolo Kaributo Višnioveckio portretas

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas grafika 
Sritys profesionalioji dailė (grafika)
Pirminės apskaitos numeris LDKVR GEK 1602
Inventorinis numeris LDKVR VR 1049
Matmenys aukštis x plotis – 32,8 x 21,8 cm
Medžiagos popierius 
Atlikimo, pagaminimo technika vario raižinys 
Autentiškumas originalas 
Autorius (-iai)
Sukūrimo data 1674 m.
Sukūrimo vieta Viena, Austrija
Sukūrimo stilius ir periodas barokas (Europoje) 
Daugiau informacijos

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Grafikos darbe pavaizduotas Mykolas Kaributas Višnioveckis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1669–1673), Rusios vaivados Jeremijo Mykolo Višnioveckio ir Grizeldos Zamoiskytės sūnus. 1648–1654 m., per karą su Ukrainos kazokais, Višnioveckių šeima neteko dalies valdų Ukrainos žemėse. 1651 m. mirus tėvui, Mykolo Kaributo globa rūpinosi tuomečio valdovo brolis vyskupas Karolis Ferdinandas Vaza. 1669 m. Mykolas Kaributas Višnioveckis išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Jauno, neambicingo ir beturčio didiko kelią į sostą nulėmė bajorijos pasipiktinimas didikų grupuočių sandėriais su Vakarų Europos monarchų proteguojamais Prancūzijos ir Habsburgų kunigaikščiais, taip pat tėvo kariniai nuopelnai, žinoma, ir pats turėjo valdovų dinastijų kraujo: iš tėvo pusės save laikė Algirdo palikuonimi, iš motinos – Piastų. Norėdamas sustiprinti savo pozicijas, 1670 m. Mykolas Kaributas Višnioveckis vedė Šventosios Romos imperatoriaus Leopoldo I seserį Eleonorą Mariją. Jo valdymo laikotarpis tetruko ketverius metus. Už valdovą valdė didikų grupuotės, nes pats stokojo iniciatyvos. Lietuvoje jį palaikė įtakinga Pacų giminė, o jis pats palaikė Pacus. 1673 m. buvo priimtas Seimo nutarimas, kad kas trečias eilinis Abiejų Tautų Respublikos Seimas turės vykti Lietuvoje, Gardine. Valdovas planavo imtis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remonto, samdė meistrus, tačiau savo planų nesuspėjo įgyvendinti.
Adrianas van Bliumenas (Adriaen van Bloemen, 1639–apie 1693) – flamandų mokyklos atstovas, dailininko Jano Peterso (Jan Peeters) mokinys. Kornelis Meisensas (Cornelis Meyssens, apie 1640–po 1673) – flamandų dailininkas, buvo dailininko Jano Meisenso (Jan Meyssens, 1612–1670) sūnus ir mokinys, daugiausia kūrė portretus, taip pat iliustravo knygas. Neretai kurdamas savo darbus naudodavosi tėvo paliktais kūriniais.
Veikale Historia di Leopoldo Cesare... (Viena, 1670–1674) pristatomos imperatoriaus Leopoldo I politinės ir karinės pergalės 1656–1670 m. laikotarpiu. Veikalo graviūras kūrė įvairūs dailininkai, daugiausia olandai. Knygos puslapiai iliustruoti Europos monarchų ir aristokratų portretais, karo veiksmų scenomis, pilių vaizdais ir žemėlapiais. Vėliau knygos iliustracijos buvo naudojamos kituose veikaluose. Iš viso išleisti trys Historia di Leopoldo Cesare... tomai: I ir II tomai – 1670 m., III tomas – 1674 metais. Mykolo Kaributo Višnioveckio biustinis atvaizdas įkomponuotas į ovalą. Valdovas pavaizduotas šiek tiek pasisukęs į dešinę, vilkintis šarvus, su aukšta baltų nėrinių apykakle, pusilgiais, ant šarvų krintančiais plaukais ir nedideliais ūsiukais. Ant krūtinės – Aukso Vilnos ordinas.

 

2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

 

Aprašė Rita Lelekauskaitė

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Mykolo Kaributo Višnioveckio portretas daugiau informacijos...

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Dalius Avižinis