Grafikos darbe pavaizduotas Jonas Sobieskis – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1674–1696), Krokuvos kašteliono Jokūbo Sobieskio sūnus. Jis studijavo Krokuvos akademijoje, 1646–1647 m. keliavo po Europą, mokėsi karybos meno, studijavo literatūrą ir kalbas. Dalyvavo karuose su Ukrainos kazokų sukilėliais, Turkija, Švedija ir Rusija. Rėmė didikų pastangas išrinkti naują Abiejų Tautų Respublikos sosto įpėdinį prancūzą dar gyvam esant valdovui Jonui Kazimierui Vazai. Už tai Liudvikas XIV jam dosniai atsilygino. 1665 m. vedė Respublikos valdovės Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers) dvariškę prancūzę Mariją Kazimierą d’Arkjen (Marie Casimire d’Arquien). 1656 m. Jonui Sobieskiui buvo paskirtos Lenkijos didžiojo vėliavininko pareigos, nuo 1665 m. jis buvo Lenkijos didysis maršalka, nuo 1666 m. – lauko etmonas, nuo 1668 m. buvo Lenkijos didysis etmonas. Vieną svarbiausių pergalių pasiekė 1673 m. – jo vadovaujama Respublikos kariuomenė nugalėjo turkus Chotyno mūšyje. Po Mykolo Kaributo Višnioveckio mirties 1674 m. buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Kitą svarbią pergalę prieš turkus pasiekė Austrijos ir Turkijos kare – Jono Sobieskio vadovaujama Respublikos kariuomenė 1683 m. Vienos mūšyje sumušė turkus. Po šios pergalės valdovas užsitarnavo krikščionių pasaulio gelbėtojo vardą. Jono Sobieskio pastangomis stiprinta krašto gynyba, norėta įvesti paveldimą monarchiją. Su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir joje dominuojančia Pacų gimine santykiai buvo prasti, valdovas čia lankydavosi tik per Gardino seimų sesijas. Buvo meno ir kultūros globėjas bei mecenatas.
Piteris Šenkas (Pieter Schenck, 1660–1711) – vokiečių dailininkas, kūrė žemėlapius, grafikos portretus ir užsiėmė leidyba. 1675 m. persikėlė į Amsterdamą, ten mokėsi pas olandų grafiką Gerardą Valką (Gerard Valck, 1652–1726), jis išmokė vienos tapybiškiausių grafikos technikų – mecotinto. Jonas Sobieskis buvo Augusto Stipriojo dvaro tapytojas. Jono Sobieskio biustinis atvaizdas įkomponuotas apskritime pilkame fone. Valdovas pavaizduotas šiek tiek pasisukęs į dešinę pusę, žvilgsnį nukreipęs į žiūrovus, trumpais plaukais, vešliais ūsais, vilkintis šarvus. Juos dengia kailiu pamušta mantija, priekyje susegta ovalia sagtele. Priekinė šarvų dalis primena žvynelius, įstrižai nuo dešinio peties per krūtinę eina juosta. Šarvai ant dešinio peties – juostelių pavidalo, jų galuose matyti ereliai, galvas pasukę į kairę pusę.

2017 m. padovanojo Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Aprašė Rita Lelekauskaitė