Vladislovo Vazos portretas

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas grafika 
Sritys profesionalioji dailė (grafika)
Pirminės apskaitos numeris LDKVR GEK 1608
Inventorinis numeris LDKVR VR 1055
Matmenys aukštis x plotis – 27,9 x 18,1 cm
Medžiagos popierius 
Atlikimo, pagaminimo technika vario raižinys 
Autentiškumas originalas 
Autorius (-iai)
Sukūrimo data 1639–1700 m.
Sukūrimo vieta Frankfurtas prie Maino, Vokietija
Sukūrimo stilius ir periodas barokas (Europoje) 
Daugiau informacijos

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Grafikos darbe pavaizduotas Vladislovas Vaza – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1632–1648), Žygimanto Vazos ir jo pirmosios žmonos Onos Habsburgaitės sūnus. Jis įgijo gerą išsilavinimą, keliavo po Europą. Su tėvu Žygimantu Vaza dalyvavo kare su Maskva, buvo išrinktas Maskvos caru, 1634 m. pasirašė Polianovkos sutartį – ja baigėsi karas su Maskva. Kovojo dėl Švedijos karūnos, tačiau 1635 m. atsisakė pretenzijų į sostą. Iš Vazų dinastijos valdovų dažniausiai lankėsi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, populiarumu lenkė savo tėvą, buvo mėgstamas dėl vykdomos vidaus politikos ir tolerancijos religinėms bendruomenėms, gerai išmanė karo meną ir rūpinosi krašto gynyba, mėgo muziką ir teatrą. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje baigė rekonstruoti ankstyvojo baroko stiliumi, čia pastatė pirmąsias Lietuvoje italų operas. Vladislovo Vazos pastangomis baigta įrengti Šv. Kazimiero koplyčia, į ją iškilmingai perkeltos šventojo relikvijos. Buvo vedęs du kartus: 1637 m. – Ceciliją Renatą Habsburgaitę, po jos mirties, 1646 m., – Liudviką Mariją Gonzagą iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga

de Nevers). Mirė netikėtai, išvykęs medžioti į Merkinę (1648). Širdis buvo palaidota Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje.

            Vienas žymiausių flamandų dailininkų Peteris Paulius Rubensas (Peter Paul Rubens, 1577–1640) tapė Vladislovą Vazą jo 1623 m. kelionės po Europą metu, kai jis lankėsi šio dailininko dirbtuvėje. Be to, Vladislovas Vaza pirko po P. P. Rubenso mirties likusius kūrinius.

            Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650) – šveicarų dailininkas. Amato mokėsi Ciuriche, Nansi, Paryžiuje, Štutgarte. 1617 m. jį buvo nusamdęs graveris ir graviūrų pardavėjas Johanas Teodoras de Bri (Johann Theodor de Bry). Vėliau M. Merianas vedė jo dukterį ir su uošviu sėkmingai valdė verslą Frankfurte prie Maino. Kūrė graviūras, daugiausia detalius miestų vaizdus, taip pat graviūras istorinėmis ir teologinėmis temomis, portretus. Leidinį Theatrum Europaeum... leido M. Merianas vyresnysis ir jo pasekėjai, iš viso išleistas 21 tomas (1633–1738). Ten buvo publikuojami vario raižiniai, juose vaizduojami miestų planai, kraštovaizdžiai, mūšio scenos, to meto valdovų ir didikų portretai, taip pat pateikiami kiekvienos šalies istoriniai įvykiai. Kiekvienas tomas skirtas tam tikram laikotarpiui.

Vladislovas Vaza pavaizduotas šiek tiek pasisukęs į dešinę pusę. Jo galvą dengia plati skrybėlė, kairėje pusėje papuošta brangiaisiais akmenimis dekoruota plunksna (škofija). Šukuosena asimetriška, plaukai dešinėje pusėje ilgesni nei kairėje. Prie kaklo prigludusi apykaklė su ovaliais karpytais pakraštėliais, taip pat dekoruotas ir dešinės rankos rankogalis. Kostiumas griežtų formų, sujuostas dirželiu. Ant kaklo kabo Aukso Vilnos ordinas, per dešinį petį permestas stambiomis klostėmis krintantis apsiaustas, per kairį – geometrinių formų grandinėlė.

 

2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

 

Aprašymą parengė Rita Lelekauskaitė

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Vladislovo Vazos portretas daugiau informacijos...

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Dalius Avižinis