Šventų paveikslėlių projektai

Rezervuoti vizito laiką
Užsakyti geros kokybės skaitmeninį vaizdą
Muziejus Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Fondas pagrindinis
Eksponato tipas piešinys 
Sritys profesionalioji dailė (grafika)
Pirminės apskaitos numeris ČDM G 169105
Inventorinis numeris ČDM Gng 1013
Matmenys aukštis x plotis (lakštas) – 18 x 22 cm
Medžiagos popierius 
Atlikimo, pagaminimo technika tušas 
Autentiškumas originalas 
Autorius (-iai)
Sukūrimo data XIX a.

Aprašymas

Eksponato aprašymas

Emeriko Adamovičiaus (Emeryk Adamowicz; XIX a.), Minsko gimnazijos piešimo ir kaligrafijos mokytojo, sukurti du šventų paveikslėlių linijinio piešinio projektai, prieš rengiant spaudai teikti cenzūruoti. Kairėje – Čenstakavos Dievo Motinos – Abiejų Tautų respublikos globėjos, Lenkijos Motinos ir Karalienės atvaizdas. Lenkijos pietuose Jasna Goroje esančio vienuolyno bažnyčioje kabantis paveikslas gerbiamas nuo 1711 m., nuo to laiko, kai Lenkijoje siautėjo maras. Tikėta paveikslą turint ypatingų galių ir saugantį šalį nuo karo ir užsienio kariuomenių antpuolių. Dešinėje – kompozicija su stebuklingu laikomu Mergelės Marijos paveikslu Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje esančiame altoriuje. Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija Gailestingumo Motina Lietuvoje laikoma viso krašto globėja, santarvės palaikytoja.

Projekto apačioje įrašas ranka: „Litografowac wolno. Wilno d. 10 Lipca 1857 r. Х. A. Wróblewski

Kanonik Katedr. Wilen. Cenzur.

Litografowac pozwolono [?] dniu 12 Lipca 1857 r. [?] [parašas]

Projekto apačioje kairėje antspaudas „ПЕЧАТЬ ВИЛЕНСКАГО ЦЕНЗУРНАГО КОМИТЕТА“

P. Galaunė įsigijo antikvariate Vilniuje 1940 m.

 

Aprašė Miglė Banytė

Kiti pavadinimai

Pagrindinis pavadinimas

Pavadinimas Kalba Tipas Data  
Šventų paveikslėlių projektai daugiau informacijos...

Grafikos informacija

Stadijos tipas Baigiamasis atspaudas / grafinis lakštas
Kūrinio tipas Autorinė grafika

Informacija apie aprašą

Duomenis pateikė Irma Liauzun

Įrašų, ženklų, signatūrų informacija

Transkripcija Signatūros tipas Įrašo autorius Vieta Įrašo data  

Litografowac wolno. Wilno d. 10 Lipca 1857 r. Х. A. Wróblewski

Kanonik Katedr. Wilen. Cenzur.

Litografowac pozwolono [?] dniu 12 Lipca 1857 r. [?] [parašas]

Projekto apačioje kairėje antspaudas „ПЕЧАТЬ ВИЛЕНСКАГО ЦЕНЗУРНАГО КОМИТЕТА”

įrašas apatinėje dalyje daugiau informacijos...