Paveikslas „Vytis“, kvadrato formos, siuvinėtas ant plono raudono medvilninio audinio. Baltais, rudais, šviesiai pilkais ir juodais šilkiniais bei šviesiai rusvais medvilniniais siūlais satininiu siuvinėjimu išsiuvinėtas dekoratyvus, stilizuotas Vyties ženklas. Dešiniajame paveikslo šone juodais ir pilkais šilkiniais siūlais virvute išsiuvinėtas grafiškas piešinys. Vaizduojama kalva, ant jos pilis su siena, už jos debesų užuominos, kalvos apačioje ežeras su pilies atspindžiu jame. Kompoziciją apačioje ir šonuose rėmina plastiškas augalinis ornamentas išsiuvinėtas satininiu siuvinėjimu šilkiniais siūlais. Ornamentas iš stambių geltonų tulpių žiedų ir pumpurų su žaliais kotais ir lapais. Tulpių kuokeliai juodi. Paveikslas apsiūtas 1 cm pločio balta medvilnine juostele ir prisiūtas ant didesnio formato plono oranžinio medvilninio pamušalo. Paveikslas neįrėmintas.

Paveikslo „Vytis“ atsiradimo istorija prasidėjo prieš karą Klaipėdos mieste, autorės draugyste su jaunuoliu Kazimieru. Vokiečiams užėmus Klaipėdą, Apolonija persikėlė į Kauną. Netrukus Kazimieras taip pat atvyko į Kauną, kur jų draugystė tęsėsi apie keturis metus. Kadangi vyko karas, tuoktis niekas neskubėjo. Būdama neabejinga savo mylimam Kazimierui, Apolonija sugalvojo  vestuvių proga išsiuvinėti šį paveikslą „Vytį“, kadangi jis buvo Lietuvos patriotas ir įstojęs į Šaulių sąjungą. Prasidėjus Lietuvos gyventojų trėmimui į Sibirą, Kazimieras, kaip šaulys, buvo ištremtas ir iš tremties nebegrįžo. Šis rankdarbis taip ir liko pas Apoloniją, dovana nebuvo įteikta, o visą sovietmetį buvo slepiamas, laikomas spintoje tarp skalbinių.

„Manau, kad subrendo laikas išvysti šviesą ir kitiems pasigrožėti paveikslu, o ir meilės istorija prasidėjusia prieš karą ir pasibaigusia ne pačia geriausia pabaiga“.

Prisiminimais dalinosi paveikslo autorės Apolonijos dukra Danutė Kreivėnienė, gimusi 1953 m. vasario 3 d., Kaune.