| Horizontalaus formato lakšte vaizduojama istorinė scena - Liublino unija, pasirašyta tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karaystės 1569 m. Vario raižinys sukurtas pagal Jan Matejko tokio pat pavadinimo tapybos drobę. Istorinis žanras XIX a. suklesti paveiktas romantizmo, tautinio atgimimo, idėjų semiamasi iš praeities įvykių, mitų, kurie žadina patriotinius jausmus. Raižinyje yra vaizduojamas Lenkijos ir Lietuvos atstovų priesaikos momentas. Paveikslo centre juoda mantija apsisiautęs, iškėlęs kryžių stovi Žygimantas Augustas - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Dešinėj pusėj tarp Žygimanto Augusto galvos ir žvakės matome galvą. Ten yra pavaizduotas lenkų humanistas, rašytojas, teisininkas Jan Herburt. Jį pavaizduoti Jan Matejko pasirinko save. Už Žygimanto Augusto ant sienos kabo Lenkijos erelis su auksine karūna, o dešinėj mažutis apvalus Vytis. Baltai apsirengęs senyvas vyras yra Gniezno arkivyskupas Jokūbas Uchanskis, kuris padeda Krokuvos kaštelionui Marcin Zborowski skaityti priesaikos žodžius. Sutarties pasirašymo metu pastarasis buvo ketveri metai kaip miręs. Bet buvo pavaizduotas kaip dviejų šalių administracinės ir teisinės sistemos suvienodinimo šalininkas. Būrelis unijos priešininkų vaizduojami kairėje. Vienas jų - klūpantis Mikalojus Radvila Rudasis (Barboros Radvilaitės brolis) Jo kalavijas simbolizuoja atvirą pasipriešinimą sutarties pasirašymui. Ir jis buvo vienintelis iš LDK atstovų, kuris nepasirašė Liublino unijos akto, o pasirašymo ceremonijoje nedalyvavo. Už Mikalojaus Radvilos Rudojo vaizduojamas Žemaitijos seniūnas Jonas Jeronimas Chodkevičius. Dešinėje stovinti daili moteris yra Žygimanto Augusto sesuo Ona Jogailaitė, vėliau ištekėjusi už Stepono Batoro. Ji šioje ceremonijoje nedalyvavo, bet Matejka taip parodo Jogailaičių giminės tęstinumą. Manoma, kad tarp šitų moterų Matejka yra nutapęs ir savo žmoną su dukra. Pirmame plane krėsle sėdi VU steigėjas Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius. Žmogus jau buvo amžiuje, tai ceremonijoje irgi nedalyvavo.Šalia vyskupo stovi Lenkijos protestantų teologas Jonas Laskis, bet šis irgi nedalyvavo, nes jau buvo miręs. Kairiau krėsle sėdi aktyvus Lenkijos kontrreformacijos veikėjas kardinolas Stanislovas Hozijus. | 
