Portretinė fotografija. Martynas Yčas. Nuotrauką dedikuoja Z. K. Šlegeriams.

Martynas Yčas gimė 1885 m. lapkričio 13 d. Biržų raj. Šimpeliškiuose. 1906 m. Martynas Yčas, baigęs Pernavos gimnazijos šešias klases, išvyko į Tomską pas brolį Joną. Čia jis metus mokėsi privačiai ir 1907 m. išlaikë abitūros egzaminus. Tais pačiais metais M. Yčas Tomsko universitete pradėjo studijuoti teisę.

1911 m. Martynas Yčas baigė studijas. Jo diplominis darbas „Evangelikų bendruomenės atsiradimas ir organizacija Lietuvoje ir kunigo padėtis joje” buvo įvertintas aukso medaliu.1912 m. spalį Martynas Yčas, jau žinomas visuomenės veikėjas, išrenkamas Rusijos IV valstybės dūmos Kauno gubernijos atstovu.

Lietuvos atgimimui itin reikšmingos buvo Martyno Yčo kelionės. 1916 m. gegužę ir birželį su valstybės dūmos delegacija į Europos valstybių sostines bei vizitai pas aukščiausiojo rango valstybių bei vyriausybių vadovus: Didžiosios Britanijos karalių Jurgį V, Prancūzijos prezidentą Raimoną Puankarė, Belgijos karalių Albertą I, Italijos karalienę Eleną bei ministrą pirmininką Orlandą. Prisistatydamas „Lietuvos delegatu”, Martynas Yčas tarp aukštųjų šeimininkų, politikų bei diplomatų garsino Lietuvos vardą, rengė dirvą jos nepriklausomybei.

Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, Martynas Yčas, naudodamasis valstybės dūmos atstovo statusu, 1914 m. lapkričio 21 d. Vilniuje įkūrė Lietuvių draugiją nukentėjusiems dėl karo šelpti, buvo išrinktas jos Centro komiteto pirmininku.

Martyno Yčo vadovaujama Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti tapo reikšminga politine, moraline ir materiali ne atrama lietuviams kovojant už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą Per draugijos skyrius bei jos atstovus užsienyje M. Yčas 1915–1917 m. surengė tris politines lietuvių konferencijas (Stokholme, Lozanoje, vėl Stokholme), kuriose įvairiais aspektais buvo diskutuojami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimai.

1919 m. kovo 7 d. Martynas Yčas tapo Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje nariu, buvo išrinktas delegacijos pirmininko Augustino Voldemaro pavaduotoju. Kartu su Ernestu Galvanausku, Petru Klimu, Broniumi Balučiu ir kitais delegacijos nariais Martynas Yčas gynė Lietuvos teisę į savarankišką gyvenimą, atliko didelę parengiamąjį darbą, kad būtų pripažinta jos nepriklausomybė. Kartu Martynas Yčas ėjo vyriausybės finansų įgaliotinio pareigas ir sėkmingai vedė derybas dėl paskolų Lietuvai bei reikalingiausių prekių gavimo.

Martynas Yčas buvo vienas žymiausių Lietuvos verslininkų. Nuo 1920 metų jis sukūrė šias akcines pramonės ir prekybos bendroves: „Lietuvos garlaivius”, „Eglyną” (miškams eksploatuoti), „Ringuvą” (aliejui spausti), „Patrimpą” (žemës ūkio produktų perdirbimo ir veislinių gyvulių auginimo), „Butą” (Kauno miesto statyboms plėsti), „Dubysą” (importo ir eksporto), „Nemuną” (ketaus liejinių ir mašinų gamybos), verpimo ir audimo fabriką Panevėžyje.  Didesnė dalis M. Yčo sukurtų bendrovių neišplėtojo veiklos, nes neatlaikė rinkos konkurencijos.

Traukdamasis nuo tarybinės okupacijos, Martynas Yčas su šeima 1940 m. birželio 25 d. emigravo į vakarus, tikėdamasis netrukus pasiekti Amerikos krantus. Tačiau kelionė karo metais buvo ilga ir sunki: per Vokietiją, Portugaliją, Braziliją. Rio de Žaneire M. Yčą ištiko stiprus širdies priepuolis. Eidamas 56 metus, Martynas Yčas 1941 m. balandžio 5 d. mirė.