Leidėjo Pierre'o Mortier'o (1661–1711) 1700 m. išleista biblija vadinama didžiąja Mortiero biblija, bet jos tikrasis pavadinimas buvo „Historie des Ouden en Nieuwen Testaments, verrykt met meer dan vierhonderd printverbeeldingen in koper gesneeden“. Tekstą šiai biblijai parašė prancūzų protestantų teologas Davidas Martinas. Vertikalaus formato lakštuose buvo komponuojamos dvi iliustracijos, jose vaizduojami įvykiai, paremti Senuoju Testamentu.

Aptariami siužetai iš Danieliaus knygos „Danielius aiškina Nebukadnecarui jo sapną“ ir „Karalius Nebukadnecaras įmetė tris sričių seniūnus į liepsnojančią krosnį“ pasakoja apie pranašo Danieliaus gyvenimą. Pranašas išaiškino karaliaus Nebukadnecaro sapną ir buvo paskirtas jo padėjėju. Danieliaus prašymu sričių seniūnais karalius paskyrė tris judėjus Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą, kurie vėliau buvo apkaltinti negarbinantys karaliaus pastatytos aukso statulos. Todėl karalius įsakė juos sudeginti naujai pastatytoje krosnyje, tačiau seniūnų ugnis nepalietė, nes Dievas atsiuntė angelą jų išgelbėti.

DANIEL. II. V^s. 31. / Uitlegging van Nebucadnezars droom door Daniel. / DANIEL. II. V^s. 31. / Daniel explique le fonge de Nebucaduetzar.

DANIEL. III. / De 3 Jongelingen in den brandenden oven bewaardt. / DANIEL. III. / Les trois Jeunes hommes Kebreux conservez dans la fournaise.

122 /  B. Picart Inv.

P. Mortier edit: cum Privil.