LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Detaliu kruopščiu piešiniu litografijoje atkurtas Aušros vartų koplyčios Vilniuje vidus mišių metu. Santūrios kunigų bei maldininkų figūros neužgožia nei puošnaus koplyčios dekoro detalių, nei altoriuje patalpinto stebuklingu laikomo Aušros vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo. Mūrinė Aušros vartų koplyčia pastatyta 1715 m. baroko stiliumi, vėliau rekonstruota klasicizmo stiliumi. Švč. Mergelės Marijos paveikslas tapytas ant 8 sujungtų ąžuolinių lentų. Spėjama, kad jį užsakė miesto magistratas, Vilnių apmūrijus gynybine siena, apie 1520–1530 m. Paveikslas pertapytas XVII a. pabaigoje ar XVIII a. pradžioje. XVIII a. pabaigoje pagaminti sidabriniai paauksuoti aptaisai. Apie 1840 m. paveikslo įskilimus uždažė dailininkas Kanutas Ruseckas.

Aprašė Regina Urbonienė

Vaizdingas daugiaplanis miškais apaugusios kalvotos vietovės peizažas su romantišku mediniu tilteliu ir keliomis smulkiomis žmonių figūrėlėmis. Kompozicijos gilumoje pavaizduotas Ribiškių dvaras, XIX a. pr. paverstas restoranu, kuriame, pasak menotyrininko Vlado Drėmos, posėdžius šaukdavusi masonų organizacija.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846–1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų. Šioje I sąsiuvinio litografijoje vaizduojamas Verkių kalno ir jo apylinkių vaizdas nuo kairiojo Neries kranto iš pietų pusės. Ant kalno, apaugusio krūmais, matyti rytinis Verkių rūmų sparnas, o kalno pakraštyje rotondinė pavėsinė. Papėdėje stovi malūnas, dešinėje – smuklė. Litografiją pagyvina miesto gyventojų stafažinės figūrėlės.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Idiliškas, kruopštaus detalaus piešinio romantinis peizažas su keliomis smulkiomis figūrėlėmis antrame plane. Centre vaizduojamas medinis pastatas šiaudais dengtu kelių pakopų dvišlaičiu stogu. Pastatą juosia medinė tvorelė, jis apsodintas vešlia augmenija. Tai Tado Kosciuškos (1746–1817) – LDK bajoro, JAV nepriklausomybės kovų (1776–1783) dalyvio, generolo, vyriausiojo 1794 metų sukilimo vado gimtinė – Merečouščynos dvaras.

Aprašė Regina Urbonienė

Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 m. kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 m. tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis. Apie 1667 m. grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos, ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pr. jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 m. juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojamas kunigas, vykstantis rinkti aukų. Kompozicija daugiaplanė, už pagrindinių personažų atsiveria plati laukų panorama. Piešinys meistriškas, detalus, jautri toninė modeliuotė, spalvinta neryškiais, prislopintų žemės spalvų atspalviais.

Aprašė Regina Urbonienė

Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846–1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų. Šioje I sąsiuvinio litografijoje vaizduojamas Verkių kalno ir jo apylinkių vaizdas nuo kairiojo Neries kranto iš pietų pusės. Ant kalno, apaugusio krūmais, matyti rytinis Verkių rūmų sparnas, o kalno pakraštyje rotondinė pavėsinė. Papėdėje stovi malūnas, dešinėje – smuklė. Litografiją pagyvina miesto gyventojų stafažinės figūrėlės.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Detaliu kruopščiu piešiniu litografijoje atkurtas Aušros Vartų koplyčios Vilniuje vidus mišių metu. Santūrios kunigų bei maldininkų figūros neužgožia nei puošnaus koplyčios dekoro detalių, nei altoriuje patalpinto stebuklingu laikomo Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo. Mūrinė Aušros Vartų koplyčia pastatyta 1715 baroko stiliumi, vėliau rekonstruota klasicizmo stiliumi.

Aprašė Regina Urbonienė

Jono Kazimiero Vilčinskio 1846–1881 leistas litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų. Šioje I sąsiuvinio litografijoje vaizduojamas Verkių kalno ir jo apylinkių vaizdas nuo kairiojo Neries kranto iš pietų pusės. Ant kalno, apaugusio krūmais, matyti rytinis Verkių rūmų sparnas, o kalno pakraštyje rotondinė pavėsinė. Papėdėje stovi malūnas, dešinėje – smuklė. Litografiją pagyvina miesto gyventojų stafažinės figūrėlės.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Garsaus XIX a. prancūzų litografo Viktoro Adamo, dirbusio Paryžiuje, Lemersjė litografijos spaustuvėje, sukurtas įtaigus Tado Kosciuškos paveikslas vaizduoja jį raitą ant žirgo. Romantinį revoliucinio herojaus įvaizdį sustiprina žirgo stovėsena piestu ir laisva, tiesi portretuojamojo laikysena balne. Tadas Kosciuška (1746–1817) – LDK bajoras, LLV politinis ir karinis veikėjas, JAV nepriklausomybės kovų (1776–1783) dalyvis, generolas, vyriausiasis 1794 m. sukilimo vadas. Gimė Maračouščynos dvare. Baigęs su pagyrimu Varšuvos kadetų korpusą, karo mokslus, remiamas Adomo Čartoriskio, tęsė Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Nuo 1774 m. artilerijos kapitonas. Žavėdamasis laisvės ir demokratijos idealais, išvyko į Ameriką dalyvauti kovose dėl JAV nepriklausomybės, už tai amerikiečių buvo pagerbtas ir apdovanotas. 1784 m. grįžo į Lietuvą. 1789 m. pašauktas į karo tarnybą, paskiriamas į Lenkijos kariuomenę. Ketverių metų seimui paskelbus 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją, kartu su kunigaikščiu Juzefu Poniatovskiu stojo jos ginti ir kovojo prieš Rusijos kariuomenę. LDK savarankiškumo nepripažino, laikė ją Lenkijos dalimi. Karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui prisidėjus prie Targovicos konfederatų, emigravo į Saksoniją, apsigyveno Leipcige. Po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo prasidėjus patriotų sąjūdžiui ir ginkluotam pasipriešinimui, sukilėlių pakviestas tapo vyriausiuoju sukilimo vadu. Lemiamose kautynėse prie Macejovicų buvo sužeistas ir paimtas į nelaisvę. Dvejus metus kalėjo Peterburge, Petropavlovsko tvirtovėje. Caras Povilas I 1796 m. jį paleido, išgavęs pažadą niekada nekovoti prieš Rusiją. Kosciuška išvyko į užsienį – iš pradžių į Stokholmą, vėliau į Londoną, galiausiai apsigyveno šalia Paryžiaus. Palaidotas Krokuvoje.

Aprašė Regina Urbonienė