Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Laurynas Gucevičius
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje vaizduojamas stilizuotas augalas su vešliais lapais ir leliją primenančiu žiedu.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame piešinyje pavaizduotos dvi puskolonės. Viena jų užbaigta stiliuotu augaliniu ornamentu, kita – dviem sukryžiuotais kirvukais.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys neišbaigtas, vaizduoja apskrito medaljono centre įkomponuotą dekoratyvų stilizuotą gėlės žiedą.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys vaizduoja gausybės ragą, kupiną vaisių su lapais, perrištą vingria juosta. Vaisių pripildytas gausybės ragas – tai sėkmės, gerovės simbolis.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys vaizduoja gėlių kupiną gausybės ragą, vingria besiplaikstančia juosta pritvirtintą prie žiedo pavidalo laikiklio. Vaisių ar gėlių pripildytas gausybės ragas – tai sėkmės, gerovės simbolis.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys neišbaigtas, ovalinio medaljono centre vaizduojama stilizuota žmogaus figūra.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys vaizduoja du sukryžiuotus gausybės ragus, kupinus vaisių, sujungtus lauro lapų girlianda. Vaisių pripildytas gausybės ragas – tai sėkmės, gerovės simbolis.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis komplikuotos kompozicijos metopos piešinys vaizduoja tarpusavyje susijungusius, su augaliniais bei stilizuotų žalčių motyvais persipynusius meno atributus: knygą, lyrą, trimitą, dūdelę, dailininko paletę su teptukais ir kt.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame metopos piešinyje už asimetriško skydo, apipinto vingriu lauro lapų vainiku, kryžiuojasi kalavijas ir alebarda.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingos detalės: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys vaizduoja už dekoratyvaus skydo sukryžiuotus karo atributus: vėliavas, trimitus bei lauro lapų vainiku puoštą alebardą. Viršutinėje dalyje (už skydo) į vientisą reginį įjungti dekoratyvūs apibendrinto piešinio augaliniai motyvai.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šiame neišbaigtame metopos piešinyje vaizduojamas javų pėdą primenantis ryšulys ir stilizuota stambialapio augalo šaka.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rotušės rūmų metopa

    Rotušės rūmų metopa, XIX a.

    Nežinomas Lietuvos XIX a. dailininkas, Laurynas Gucevičius

    1781 sugriuvus Vilniaus rotušės bokštui, magistratas užsakė Laurynui Gucevičiui pastato atstatymo projektą. 1785–1786 architektas pasiūlė tris variantus. Viename jų rotušę turėjo sudaryti du stačiakampiai, „T“ raidės konfigūracijos pastatai. Kitame variante rotušė turėjo būti be bokšto ir su trimis portikais. Trečiajame, kukliausiame pasiūlyme (kuris vėliau ir buvo įgyvendintas) rotušė turėjo tik vieną portiką. Išliko penkiasdešimt penki (nežinoma, kuriam rotušės variantui siūlyti) įvairūs metopų piešiniai, sukurti gyva, laisva linija. Piešiniuose dominuoja klasicizmo laikotarpio architektūrai būdingi motyvai: stilizuoti augalai, skydai, ragai, trimitai ir pan. Šis metopos piešinys vaizduoja stilizuotą augalinį motyvą ir vyro galvos fragmentą.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Rodomi įrašai nuo 25 iki 36
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 6