LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Litografija spausdinta Paryžiuje, garsiosiose Lemersje litografijos dirbtuvėse. Meistriško piešinio kompozicijoje įtaigiai perteikta romantiška Krokuvos priemiesčio atmosfera. Platus kelio vingis nukreipia pėsčiųjų ir važiuotų keleivių srautą miesto vartų, vadinamų Slavkovo vartais, link. Subtili, niuansuota prigesintos rusvos spalvinės gamos litografijos toninė modeliuotė, šviesotamsos kontrastai bei sklandus tolstančių planų persiliejimas teikia lakštui gaivios šviesos ir erdvės pojūčio.

Aprašė Regina Urbonienė

Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis ir t. t. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos, ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pr. jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini jumoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Daugiafigūrinėje litografijoje vaizduojama buitinė scena interjere, kai Pasekas, sėdėdamas prie židinio, geria su draugais midų, pagardintą imbieru, gvazdikėliais ir kitais prieskoniais. Piešinys detalus, meistriškas, subtiliai modeliuotos apimtys, išraiškingos portretinės personažų charakteristikos. Dailininkui pavyko perteikti ramią vakarinio atsipalaidavimo atmosferą.

Aprašė Regina Urbonienė

Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pradžios jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojama muštynių smuklėje scena, kada Pasekas griebiasi kardo ir priverčia vokiečių kareivius sprukti. Dailininkas perteikia dinamišką kovos atmosferą, pabrėždamas ją figūrų judesių bei daiktų įstrižainėmis (kardų, špagų, krintančių kėdžių ir pan.). Tam tikslui tarnauja ir paryškinta personažų gestikuliacija, veidų išraiška. Kompozicijos piešinys meistriškas, detalus, jautri toninė modeliuotė ir įtaigi, pagrindinį veikėją išryškinanti šviesotamsa.

Aprašė Regina Urbonienė

Romantiškas panoraminis peizažas su kiek apgriuvusia ankstyvųjų viduramžių mūrine siena ir vadinamaisiais Slavkovo vartais ir už jų kylančiais miesto bokštais Krokuvoje. Kompoziciją pagyvina smulkios spalvingais rūbais vilkinčių miestiečių figūrėlės. Piešinys detalus, meistriškas, santūrus prislopintas gelsvas koloritas.

Aprašė Regina Urbonienė

Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis ir kt. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos, ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pr. jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojama scena iš Paseko prisiminimų apie žvejybą su ponu Straševskiu. Piešinys detalus, meistriškas, išraiškingos portretinės personažų charakteristikos. Daug dėmesio skirta romantiniam saulėlydžio peizažui. Pasirinktas subtilus prislopintų pastelinių spalvų koloritas.

Aprašė Regina Urbonienė

Dinamiška scena, vaizduojanti kautynių su totorių armija momentą. Vaizdo dramatizmą sustiprina sudėtinga kompozicinė schema: daugybė susipynusių veikiančių asmenų grupių juda skirtingomis kryptimis gaivališkame susirėmimo įkarštyje. Meistriškas piešinys paryškina kovojančiųjų įtampą, atsispindinčią ne tik jų veiduose, judesiuose, bet ir žirgų pozose. Sudėtinga šviesotamsa bei turtinga kontrastais ir pustoniais formų modeliuotė įtaigiai perteikia istorinės kovos užmojį.

Aprašė Regina Urbonienė

Dinamiška scena, vaizduojanti kautynių su totorių armija momentą. Vaizdo dramatizmą sustiprina sudėtinga kompozicinė schema: daugybė susipynusių veikiančių asmenų grupių juda skirtingomis kryptimis gaivališkame susirėmimo įkarštyje. Meistriškas piešinys paryškina kovojančiųjų įtampą, atsispindinčią ne tik jų veiduose, judesiuose, bet ir žirgų pozose. Sudėtinga šviesotamsa bei turtinga kontrastais ir pustoniais formų modeliuotė įtaigiai perteikia istorinės kovos užmojį.

Aprašė Regina Urbonienė

Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 m. kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 m. tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų, rusų kariaunomis ir t. t. Apie 1667 m. grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos, ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pr. jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 m. juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojama muštynių smuklėje scena, kada Pasekas, griebiasi kardo ir priverčia vokiečių kareivius sprukti. Dailininkas perteikia dinamišką kovos atmosferą, pabrėždamas ją figūrų judesių bei daiktų įstrižainėmis (kardų, špagų, krintančių kėdžių). Tam tikslui tarnauja ir paryškinta personažų gestikuliacija, veidų išraiška. Kompozicijos piešinys meistriškas, detalus, jautri toninė modeliuotė, įtaigi, pagrindinį veikėją paryškinanti šviesotamsa.

Aprašė Regina Urbonienė

Kūrinys atkuria tikrą istorinį įvykį – caro Aleksandro II apsilankymą Lietuvoje (1858). Caro atvykimo proga grafų Juozapo ir Mykolo Tiškevičių iniciatyva Vilniaus apylinkėse buvo surengta medžioklė, vyko puota. Litografijoje vaizduojamas puošnus palapinių miestelis, įsikūręs medžioklės plotų prieigose. Kompozicija panoraminė, daugiafigūrinė. Figūrų grupės laisvai komponuojamos erdvėje. Piešinys detalus ir kartu laisvas, gyvas, subtilus niuansuotas apimčių modeliavimas.

Aprašė Regina Urbonienė

1858 caro Aleksandro II atvykimo Lietuvon proga Vilniaus apylinkėse buvo surengta medžioklė, vyko puota. Litografijoje vaizduojamas vienas iš šventės epizodų – pasiruošimas vaišėms. Su smulkiausiomis detalėmis vaizduojama puošni palapinė, vaišių stalas, patarnautojai. Piešinys smulkus, tikslus, realistinis, subtili niuansuota apimčių modeliuotė.

Aprašė Regina Urbonienė