LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Laisvo, gyvo piešinio daugiafigūrinėje kompozicijoje vaizduojamas iškilmingas Jono Antano Chrapovickio (1618–1699) įvažiavimas į Vitebsko vaivadiją. Dailininkai meistriškai perteikė šventės šurmulį, sumaniai komponuodami raitus žygio dalyvius, vėliavnešius ir sutinkančių sveikintojų minią, neužgoždami pagrindinio personažo – vaivados Chrapovickio, pavaizduoto kompozicijos centre, sėdinčio ant žirgo ir laikančio kryžių rankoje. Vitebsko vaivada – aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vitebsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų. Vitebsko vaivadą skirdavo karalius, jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai.

Aprašė Regina Urbonienė

Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų, rusų kariaunomis. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pradžios jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva, vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro J. Ch. Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Daugiafigūrinėje litografijoje vaizduojama buitinė scena interjere, kai Pasekas, sėdėdamas prie židinio, geria su draugais midų, pagardintą imbieru, gvazdikėliais ir kitais prieskoniais. Piešinys detalus, meistriškas, subtiliai modeliuotos apimtys, išraiškingos portretinės personažų charakteristikos. Dailininkui pavyko perteikti ramią vakarinio atsipalaidavimo atmosferą.

Aprašė Regina Urbonienė

Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pradžios jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojama atkakli Paseko dvikova su Jasinskiu, kurios metu net ir po dešimties kardų surėmimų nebuvo aiškus nugalėtojas. Kompozicija daugiafigūrinė, daugiaplanė, ryškiai atidalintos kovojančios pusės ir jų šalininkai. Piešinys meistriškas, detalus, ryškūs individualizuoti personažų charakteriai, subtili toninė modeliuotė.

Aprašė Regina Urbonienė

Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų, rusų kariaunomis. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pr. jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva, vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro J. Ch. Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojama Paseko ir jo būsimos žmonos bei motinos kelionė į maldininkų lankomą Čenstakavos vienuolyną. Dailininkas pavaizdavo Paseką, einantį pėsčiomis paskui karietą, kurioje važiuoja moterys. Kompozicija daugiafigūrinė, daugiaplanė. Jos piešinys meistriškas, detalus, jautri toninė modeliuotė.

Aprašė Regina Urbonienė

Jono Kazimiero Vilčinskio 1846–1881 leistas litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. I sąsiuvinio litografijai „Kelionės iš Kamčiatkos į Ochotską epizodas“ būdingi realizmo ir romantizmo bruožai. Litografijoje vaizduojamas medžioklės momentas.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Dinamiška scena, vaizduojanti kautynių su totorių armija momentą. Vaizdo dramatizmą sustiprina sudėtinga kompozicinė schema: daugybė susipynusių veikiančių asmenų grupių juda skirtingomis kryptimis gaivališkame susirėmimo įkarštyje. Meistriškas piešinys paryškina kovojančiųjų įtampą, atsispindinčią ne tik jų veiduose, judesiuose, bet ir žirgų pozose. Sudėtinga šviesotamsa bei turtinga kontrastais ir pustoniais formų modeliuotė įtaigiai perteikia istorinės kovos užmojį.

Aprašė Regina Urbonienė

Dinamiška scena, vaizduojanti kautynių su totorių armija momentą. Vaizdo dramatizmą sustiprina sudėtinga kompozicinė schema: daugybė susipynusių veikiančių asmenų grupių juda skirtingomis kryptimis gaivališkame susirėmimo įkarštyje. Meistriškas piešinys paryškina kovojančiųjų įtampą, atsispindinčią ne tik jų veiduose, judesiuose, bet ir žirgų pozose. Sudėtinga šviesotamsa bei turtinga kontrastais ir pustoniais formų modeliuotė įtaigiai perteikia istorinės kovos užmojį.

Aprašė Regina Urbonienė

Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pradžios jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Dinamiškos įstrižainės kompozicijos litografijoje vaizduojama Paseko ir jo draugų kova su stichija audringoje jūroje. Piešinys gyvas, meistriškas, išraiškingas. Turtingai niuansuota toninė modeliuotė.

Aprašė Regina Urbonienė

Jonas Chrizostomas Pasekas, rašytojas, XIX a. išpopuliarėjusių „Atsiminimų“ autorius, gimė apie 1636 kilmingų Dolivos herbo palikuonių dvare Mozūrų Ravoje. Mokėsi jėzuitų kolegijoje, 1656–1666 tarnavo Stepono Čarneckio vadovaujamame karių pulke, dalyvavo kovose su švedų, vengrų ir rusų kariaunomis. Apie 1667 grįžo tėvynėn, vedė, apsigyveno netoli Krokuvos ir savo audringą, nuotykių kupiną gyvenimą aprašė memuaruose. Iki XIX a. pradžios jo prisiminimai egzistavo tik rankraščio pavidalu, kol 1836 juos publikavo Edvardas Račinskis. Parašyti gyva vaizdinga kalba, trykštantys sąmoju ir kupini humoro Jono Chrizostomo Paseko „Atsiminimai“ neregėtai išpopuliarėjo. Tai nuotaikingas savo epochos gyvenimo metraštis, perteikiantis tuometinės visuomenės papročius. Litografijoje vaizduojama Paseko ir jo bendražygių kova su miestiečiais, kilus konfliktui dėl arklių. Kontrastingos šviesotamsos bei gyvo išraiškingo piešinio dėka dailininkui pavyko perteikti įnirtingų grumtynių įkarštį.

Aprašė Regina Urbonienė

Meistriškoje subtilaus ir detalaus piešinio litografijoje vaizduojamas Vilniaus universiteto didysis kiemas. Kairėje pavaizduoti rūmai su renesansinėmis arkadomis, centre Šv. Jonų bažnyčiios fasadas su varpine, dešinėje – vidurinės mokyklos, akademinio teatro pastatai bei naujosios aulos dalis. Vaizdą pagyvina universiteto kieme priešais bažnyčią pasklidusios maldininkų bei dvasiškių figūros.

Aprašė Regina Urbonienė

Laisvo, gyvo piešinio daugiafigūrinėje kompozicijoje vaizduojamas iškilmingas Jono Antano Chrapovickio (1618-1699) į važiavimas į Vitebsko vaivadiją. Dailininkai meistriškai perteikė šventės šurmulį, sumaniai komponuodami raitus žygio dalyvius, vėliavnešius ir sutinkančių sveikintojų minią, neužgoždami pagrindinio personažo - vaivados J. A. Chrapovickio, pavaizduoto kompozicijos centre, sėdinčio ant žirgo ir laikančio kryžių rankoje. Vitebsko vaivada - aukščiausias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vitebsko vaivadijos ir vienas iš Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnų. Vitebsko vaivadą skirdavo karalius, jis pareigas paprastai eidavo iki gyvos galvos. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje, vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai.

Aprašė Regina Urbonienė

Litografijoje perteikiamas Dominikonų gatvės perspektyvinis vaizdas ir Bajorų instituto rūmai.

Aprašė Rasa Adomaitienė