LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Kompozicijos centre šonu pavaizduota totorių moteris, žengianti į kairę. Ji laiko aukštą dėžę, prikrautą daiktų (?). Dėvi kailinę kepurę, vilki ilgą apsiaustą, iš po kurio matomas ilgas drabužis. Apačioje kairiau yra įrašas ranka, prancūzų kalba: feme tartare (žodyje feme raidė m – su brūkšneliu viešuje).

Kitoje lapo pusėje – neišbaigtas dviejų vyrų su karinėmis uniformomis eskizas.

Kompozicijos centre pavaizduotas šonu į kairę pusę pasisukęs vyras su akiniais, dešinėje rankoje laikantis iškeltą lupą ir pro ją žvelgiantis. Jis vilki prasegtą fraką, plačias kelnes. Šalia dešinėje – neišbaigtas figūros (liemuo, kojos) eskizas.

Kitoje lapo pusėje – neišbaigtas vyro su fraku eskizas.

Kompozicijos centre pavaizduotas gulintis rainas kačiukas, pasisukęs į kairę pusę. Po savimi parietęs kojas, galvutę laiko tiesiai, akys pusiau užmerktos.

Kitoje lapo pusėje – neišbaigtas skrendančio angeliuko su strėlėmis eskizas.

Stanislovas Sestšencevičius-Bohušas (1731–1825/26) – arkivyskupas, visuomenės veikėjas, literatas. Kilęs nuo Valkavisko. Nuo 1743 m. mokėsi kalvinų mokykloje Kėdainiuose, po to Berlyno gimnazijoje, Frankfurte prie Oderio, Amsterdame, Londone. 1751 m. grįžęs į Lietuvą, mokė Radvilų vaikus. Vyskupo Ignoto Masalskio paskatintas rinktis kunigystę, išvyko į Varšuvą studijuoti teologijos, bažnytinės teisės. 1763 m. įšventintas į kunigus, 1766 m priimtas į Vilniaus katedros kapitulą. Nuo 1771 m. – prelatas dekanas. 1773 m. konsekruotas vyskupu. Pareigas ėjo stropiai. Kotryna II, perpratusi, kad šis gabus, išsilavinęs, mokantis keletą kalbų dvasininkas yra ištikimas sostui, pavedė naujajam vyskupui rūpintis visais Rusijos katalikais. Imperatorės potvarkiu įsteigus atskirą Gudijos vyskupiją, Sestšencevičius tapo pirmuoju Mogiliavo vyskupu, 1782 m. vyskupiją pakėlus į arkivyskupijos rangą, – Mogiliavo arkivyskupu (visa tai buvo daroma apeinant popiežių). Po vyskupo Jeronimo Stroinovskio mirties (†1815) Sestšencevičius, išsirūpinęs Rusijos imperatoriaus Aleksandro I paskyrimą, valdė Vilniaus vyskupiją. Puoselėjo siekius įsteigti Lietuvos Katalikų bažnyčios metropoliją su sostu Vilniuje, darė žygių tapti kardinolu. Atsitraukdamas nuo tiesioginių pareigų, dirbo literatūrinį darbą (yra parašęs „Histoire de la Tauride“, „Recherches historiques et des Slaves...“, kt.), užsiėmė labdaringa veikla (buvo dosnus mokykloms).
Pusės figūros portretas. Vyskupas vaizduojamas vidutinio amžiaus, pliktelėjęs, su ilgais žilais plaukais. Jis stovi prie parapeto, dešinėje, ant parapeto gulinčioje, rankoje laikydamas raudoną dvasininko beretę, kairėje rankoje - baltą popieriaus lapą. Vilki raudoną dvasininko drabužį. Fonas tamsus beveik juodas. Sign. apačioje kairėje – J. Damel pt: | 1820 Mińsk.

Aprašė Dalia Taranadaitė