LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios freskas 1692 sukūrė italų menininkas Mikelanželas Palonis. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą (1604). Jame vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Plastinė freskų kalba ir kompozicija – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis. Smulkiu, meistrišku štrichu raižytojas Antonis Oleščinskis atkūrė M. Palonio freskos kompoziciją ir nuotaiką.

Aprašė Regina Urbonienė

Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios freskas 1692 sukūrė italų menininkas Mikelanželas Palonis. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą (1604). Jame vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Plastinė freskų kalba ir kompozicija – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis. Smulkiu, meistrišku štrichu raižytojas Antonis Oleščinskis atkūrė M. Palonio freskos kompoziciją ir nuotaiką.

Aprašė Regina Urbonienė

Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios freskas 1692 sukūrė italų menininkas Mikelanželas Palonis. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą (1604). Jame vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Plastinė freskų kalba ir kompozicija – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis. Smulkiu, meistrišku štrichu raižytojas Antonis Oleščinskis atkūrė M. Palonio freskos kompoziciją ir nuotaiką.

Aprašė Regina Urbonienė

Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios freskas 1692 m. sukūrė italų menininkas Mikelandželas Palonis. Jų ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą 1604 m. Vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Plastinė freskų kalba ir kompozicija – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis. Smulkiu, meistrišku štrichu, detaliai raižytojas A. Oleščinskis atkūrė Peterio Dankerso de Rėjaus perteiktą M. Polonio freskos kompoziciją ir nuotaiką.

Aprašė Regina Urbonienė

1846–1881 m. Jono Kazimiero Vilčinskio leistame litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinyje „Vilniaus albumas“ reprodukuota daug Vilniaus ir jo apylinkių vaizdų, portretų, religinių, istorinių kompozicijų ir kt. Freskų su šv. Kazimiero gyvenimo scenomis pasirinkimas publikavimui naujo leidinio pirmosios serijos pirmajame sąsiuvinyje akivaizdžiai kalba apie leidėjo J. K. Vilčinskio prioritetus bei jo suvoktą temos svarbą. Šv. Kazimieras – pats populiariausias Lietuvos šventasis ir globėjas, kanonizuotas netrukus po mirties 1602 m., o jo kapas tapęs malonių vieta ir piligrimų traukos centru.
Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčios freskas italų menininkas Mikelanželas Palonis sukūrė 1692 m. Įvairių šaltinių teigimu, Palonis rėmėsi šv. Kazimiero gyvenimo aprašymais, paskelbtais augustinų vienuolio Fra Hilarione di Sant Antonio knygoje „Il breve compendio della Vita, Morte, e Miracoli del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“, išleistoje Neapolyje 1629 metais. Freska „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ skirta pirmam žinomam stebuklui, įvykusiam netrukus po šv. Kazimiero mirties. M. Palonis pavaizdavo stebuklingą mirusia laikytos mergaitės prisikėlimą ir šį stebuklą išgyvenančius jos tėvus bei kitus įvykio liudininkus, kurie meldėsi prie šventojo karsto.
Litografijos autoriai meistriškai perteikė M. Palonio freskos didingumą, ekstazinę stebuklą išgyvenančių įvykio dalyvių būseną. Daugiafigūrinė scena įkomponuota į stačiakampį laužytos konfigūracijos apvadą, viršuje užbaigtą prasivėrusiu trikampiu frontonu. Kairėje pavaizduota prie šv. Kazimiero karsto ant žemės gulinti gyvybę atgavusi mergaitė. Ji žvelgia į karalaičio kapą ir rankos mostu lyg nurodo savo tikrąjį išgelbėtoją. Abipus trapios mergaitės figūrėlės dinamiška dešinėn vedančia įstrižaine išsidėstę stebuklo liudininkai. Emocingais jų gestais sustiprinama pakili džiaugsmingo netikėtumo nuotaika. Minkštais pusšešėliais modeliuotomis formomis išgautas erdvės įspūdis, o meistriškai perteiktas slystančios šviesos srautas tarnauja vykstančios scenos dinamikai sustiprinti. Kūrinio spalvinė gama prigesinta, santūri, dominuoja rusvi ir melsvi atspalviai, fono architektūroje pereinantys į monochrominius pilkos spalvos pustonius.

Aprašė Regina Urbonienė

Šv. Kazimiero koplyčia dar vadinama Karališkąja.Tai vienas iš gražiausių ir tobuliausių Vilniaus ankstyvojo baroko (XVII a. pirmoji pusė) paminklų. Joje ryški italų meno įtaka.
Jos apatinė dalis yra kvadratinio plano, viršutinė – aštuoniasienė, apvainikuota barokiniu kupolu su žibintu. 1484 m. kovo 4 d. mirus Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio sūnui Kazimierui (1602 m. kanonizuotas, Kazimieras pripažintas šventuoju), jo palaikai buvo padėti Marijos nekalto prasidėjimo koplyčioje. 1624 m. kunigaikštis Žygimantas III sumanė pagerbti savo giminaitį Kazimierą – pastatyti Šv. Kazimiero koplyčią. Jos statybai buvo naudojamos brangios statybinės medžiagos: iš Švedijos atvežtas smiltainis, Karpatų kalnų marmuras. Koplyčią piešiniais dekoravo žymūs to meto dailininkai. Žygimantui III mirus koplyčios statybą tęsė jo sūnus Vladislovas IV, darbai užbaigti 1636 m. Smulkios meistriškos raižysenos graviūroje pavaizduotas kunigas, aukojantis šv. mišias prie pagrindinio koplyčios altoriaus su laiminančio šv. Kazimiero statula.

Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios freskas 1692 sukūrė italų menininkas Mikelanželas Palonis. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą (1604). Jame vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Plastinė freskų kalba ir kompozicija – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis. Smulkiu, meistrišku štrichu raižytojas Antonis Oleščinskis atkūrė M. Palonio freskos kompoziciją ir nuotaiką.

Aprašė Regina Urbonienė

Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios freskas 1692 sukūrė italų menininkas Mikelanželas Palonis. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą (1604). Jame vyskupas pasakojo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Plastinė freskų kalba ir kompozicija – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis. Smulkiu, meistrišku štrichu raižytojas Antonis Oleščinskis atkūrė M. Palonio freskos kompoziciją ir nuotaiką.

Aprašė Regina Urbonienė

Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčios freskas 1692 m. sukūrė italų menininkas Mikelanželas Palonis. Jų ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Freskoje „Šv. Kazimiero karsto atidarymas“ pavaizduota scena, paimta iš Vilniaus vyskupo Benedikto Vainos aprašymo, siųsto į Romą 1604 m. Iš išlikusio vyskupo pasakojimo: „Atidarius karstą, pasklido nuostabus kvapas“, šventojo kūnas buvo rastas „tarsi šiandien palaidotas“. Šv. Kazimierą Palonis pavaizdavo ilgu raudonu rūbu, puoštu šermuonėlių kailiu, su kunigaikščio karūna, pečius siekiančiais plaukais. Plastinė freskų kalba ir kompozicija – barokinės. Scenų dramatiškumas pabrėžiamas iškeltomis personažų rankomis, ekspresyviais figūrų judesiais, nutolstančiomis sakralinių pastatų erdvėmis. Smulkiu, meistrišku šrtichu, detaliai raižytojas A. Oleščinskis atkūrė Pėterio Dankerso de Ry perteiktą M. Polonio freskos kompoziciją ir nuotaiką.

Aprašė Regina Urbonienė

Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846–1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, religinių siužetų. I sąsiuvinio litografija „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ yra sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios Mikelandželo Palonio freskos Karolio Ripinskio piešinį. Šv. Kazimiero koplyčios freska 1692 m. buvo sukurta italų menininko Mikelandželo Palonio. Jos ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Graviūromis iliustruota augustinų vienuolio Hilariono knyga „Il breve compendio della vita morte, e miracolo del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“ (Neapolis, 1629) buvo pirmasis šventojo karalaičio ikonografijos šaltinis, juo ir sekė Palonis. Freskoje „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ regime stebuklingai prikeliamos mergaitės tėvus, kurie meldėsi prie šventojo karsto.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Jono Kazimiero Vilčinskio litografijų, chromolitografijų, vario, plieno raižinių rinkinys „Vilniaus albumas“ buvo leidžiamas 1846-1881 m. serijomis, o šias sudarė sąsiuviniai. Pirmąją seriją sudaro keturi sąsiuviniai. Joje daug Vilniaus apylinkių vaizdų, religinių siužetų. I sąsiuvinio litografija „Mergaitės iš numirusiųjų prisikėlimo stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ yra sukurta pagal Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčios Mikelandželo Palonio freskos Karolio Ripinskio piešinį. Šv. Kazimiero koplyčios freska 1692 m. buvo sukurta italų menininko Mikelandželo Palonio. Jos ikonografinė programa kyla iš šv. Kazimiero gyvenimo aprašymų. Graviūromis iliustruota augustinų vienuolio Hilariono knyga „Il breve compendio della vita morte, e miracolo del Santissimo Principe Casimiro Figlio del Magno Casimiro re di Polonia“ (Neapolis, 1629) buvo pirmasis šventojo karalaičio ikonografijos šaltinis, juo ir sekė Palonis. Freskoje „Stebuklas prie šv. Kazimiero karsto“ regime stebuklingai prikeliamos mergaitės tėvus, kurie meldėsi prie šventojo karsto.

Aprašė Rasa Adomaitienė