Synodus Diæcesana Mednicensis..., 1752 m.
Žemaičių vyskupystės istorijoje svarbus yra vyskupo Antano Tiškevičiaus rūpesčiu Vilniuje, Jėzuitų akademijos spaustuvėje, 1752 metais išspausdinta Medininkų vyskupystės sinodo priimtų dokumentų medžiaga. Medininkų vardu Žemaičių vyskupystė oficialiai buvo vadinama nuo pat jos įkūrimo 1417 metais iki XVIII amžiaus pabaigos. Medininkų arba Žemaičių vyskupystės sinodai buvo kolegialūs susirinkimai, kuriuose dalyvaudavo vietinė kanauninkų kapitula, diecezijos dvasininkai bei kiti atstovai. Šiuos susirinkimus Bažnyčios reikalams aptarti ir spręsti rengdavo vyskupas Antanas Tiškevičius ir jo pirmtakai Jurgis Tiškevičius bei Juozapatas Karpis. Daugiausiai sinodai būdavo šaukiami Varniuose, kartais – kitoje tradicinėje Žemaičių vyskupų rezidencijoje, tai yra Alsėdžiuose. Pirmasis sinodas vyko 1636 metais, o paskutinis – 1752-aisiais. Visų sinodų priimti dokumentai tapdavo privalomi Žemaičių vyskupystei ir būdavo paskelbiami panašia forma, kaip ir ši knyga.
