LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Daugiaplanė architektūrinė kompozicija. Nenustatytos šventės Vilniuje proga išpuošta Didžioji gatvė ties Rotuše. Slaviško stiliaus žalumynų girliandomis apipintos triumfo arkos, plėvesuojančios vėliavos.

Aprašė Aldona Rudzevičienė

Daugiaplanė architektūrinė kompozicija. Nenustatytos šventės Vilniuje proga išpuošta miesto gatvė (dabar Antano Vienuolio gatvė). Žalumynų girliandomis apipinti triumfo vartai.

Aprašė Aldona Rudzevičienė

Daugiaplanė architektūrinė kompozicija. Vilniaus miesto gatvės vaizdas. Kairėje Vilniaus gatvės pusėje atsiveria ištisinė įvairaus dydžio bei stiliaus namų eilė.

Aprašė Aldona Rudzevičienė

Architektūrinė kompozicija. Vilniaus miesto gatvės vaizdas. Ištisinėje gatvės namų eilėje išsiskiria dviejų aukštų su pusrūsiu namo fasadas. Plati pusapskritė įvažiavimo arka, ryškus langų ritmas, gausiai dekoruotas lipdiniais.

Aprašė Aldona Rudzevičienė

Architektūrinė kompozicija. Vilniaus miesto gatvės vaizdas. Centrinėje Pylimo gatvės dalyje iškyla trijų aukštų su pusrūsiu namas. Statinys dviejų sujungtų korpusų – horizontalių linijų, aiškaus langų ritmo, gausiai dekoruotas lipdiniais.

Aprašė Aldona Rudzevičienė

Architektūrinė kompozicija. Vilniaus miesto XIV–XVIII a. pastatų komplekso antrame plane iškyla sakralinio ansamblio dominantė – Šv. Mergelės Marijos bažnyčios fasado fragmentas.

Aprašė Aldona Rudzevičienė

Architektūrinė kompozicija. Pagrindinis vaizdo objektas – pastatas Vilniaus mieste (dabar namas Geležinkelio g. 1 / Aušros vartų g. 29). Gatvės sankryžos linkį pakartojantis trijų aukštų su pusrūsiu namas. Beveik kvadratinio plano, raiškaus fasado, simetriškai išdėstytais ir iš plytų išmūrytais ornamentuotais langais.

Aprašė Aldona Rudzevičienė

Daugiaplanė miestovaizdžio kompozicija. Vaizdo centre – Vilnios upė Vilniuje. Pro nedidelius namelius tekančios upės krantai sustiprinti rąstų sienomis. Krantus jungia nedidelis, ažūriniais turėklais tiltas.

Aprašė Aldona Rudzevičienė

Verkių rūmai Vilniuje – vienas vertingiausių klasicistinės architektūros ansamblių Lietuvoje. Vaizde – kairiojo rūmo antro aukšto vidurinės svetainės interjeras. Patalpa apstatyta istorinio stiliaus baldais.

Aprašė Aldona Rudzevičienė

Vaizdo centre – Panerių tunelis Vilniuje. Arkinės tunelio angos šonuose išmūrytos stačiakampės šlaitą sustiprinančios sienos. Tunelį gaubia krūmais apaugusi kalva.

Aprašė Aldona Rudzevičienė

Vilniaus apylinkių vaizdas. Daugiaplanė kompozicija. Gražiame gamtos landšafte, tarp aukštų medžių stovi keletas, sujungtų viena su kita, bakūžių.

Aprašė Aldona Rudzevičienė

Vilniaus miesto panorama. Nuo kalvos atsiveriančios panoramos kairėje pusėje iškyla balti Visų Šventųjų bažnyčios bei varpinės bokštai.

 

Czechowicz Józef

*1818, †1888-01-01 Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse. Fotografas.

Per Krymo karą (1853–1856) tarnavo Vidurio armijos intendantūroje, 1856 išvyko į Paryžių mokytis fotografijos meno, sumanė fotografuoti istorinius Rusijos vaizdus, grįžęs 1859–1860 fotografavo Kijevą ir Černigovą, 1862 persikėlė į Vitebską, kur įsteigė fotoateljė, keliavo po Baltarusiją. Nuo 1865 apsigyveno Vilniuje, 1866 gavo leidimą įsteigti mieste ateljė ir visame Šiaurės Vakarų krašte fotografuoti žemės ūkio, agronomijos ir pramonės įrangą, etnografijos objektus. Apie 1869 pradėjo fotografuoti Vilnių. Vienas žymiausių XIX a. Vilniaus panoramų, architektūros fotografijų autorius, interjero fotografijos pradininkas Lietuvoje. Sudarė originalių fotografijų albumus: Widoki Wilno (Vilniaus vaizdai, apie 1869–1870), Ałbum Brzegów Wilii (Neries krantų albumas, 1870–1888). Prancūzijos fotografijos draugijos narys (nuo 1876).

Leidiniai: Czechowicz XIX amžiaus Vilniaus vaizdai (Vilnius, 1995).

Parodos: XIII Prancūzijos fotografų draugijos paroda (Paryžius, 1878), Rusijos pramonės ir meno paroda (Maskva, 1882); Vilniaus fotografija. 1858–1915 (bendra, „Arkos“ galerija, Vilnius, 2001).

Fotografijos saugomos: Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus universiteto bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos valstybės istorijos archyve, Lietuvos dailės muziejuje, Varšuvos nacionaliniame muziejuje, Sleńdzińskių galerijoje Bialystoke.

Literatūra:

Junevičius Dainius, „Fotografas Juozapas Čechavičius“, in: Kultūros barai, 2012, Nr. 4, p. 76–83.

Vilniaus fotografija. 1858–1915, sud. Margarita Matulytė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2001, p. 455.

Autoriaus biografija pateikta pagal Margaritos Matulytės surinktą informaciją.