LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Saulės nušviesto kambario interjeras. Dešiniau centro pavaizduotas keturkampis stalelis su lenktomis kojomis. Ant pilkai melsva staltiese dengto stalelio stovi didelė žibalinė lempa ir pilkas ąsotėlis. Prie stalo dešinėje matyti didelė kanapa, ant kurios prie stalo sėdi jauna moteris. Pro didelius langus, uždengtus persišviečiančiomis užuolaidomis, matosi žaliuojantys sodo medžiai. Piešinys stropus, akademiškai taisyklingas. Tapyba kruopšti. Spalvos turtingos tonais. Spalvinė gama pilkai violetiškai žalia. Ryški šviesotamsa.
Nesignuota.

Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė

Spalvotų meninių litografijų albumo „Vakarinių imperijos gubernijų senovės paminklai“ sumanymo esmė – užfiksuoti šiose žemėse esamas ir buvusias pravoslaviškas cerkves. Albumo piešiniai buvo parengti Vilniuje, o atskiri jo lakštai 1874 spausdinti Berlyno ir Peterburgo spaustuvėse. Kruopštaus detalaus piešinio litografijoje vaizduojamas Šv. Paraskevės (Piatnicos) cerkvės Vilniuje vaizdas 1807 metais. Legenda byloja, jog cerkvė yra pastatyta 1345 pagonių dievo Ragučio šventyklos vietoje. Jai sudegus, XVI a. pabaigoje pastatyta mūrinė cerkvė. XVII a. ji atiteko unitams. Laikui bėgant cerkvė buvo apleista ir tik XVII a. antrojoje pusėje pradėta remontuoti. Pasakojama, kad bažnyčia yra pagerbęs ir joje lankęsis Petras I, kuris cerkvei dovanojo iš švedų atimtas vėliavas. Apie bažnyčią taip pat pasakojama, jog Petras I 1705 čia pakrikštijo Aleksandro Puškino protėvį afrikietį Hanibalą. XIX a. cerkvė buvo beveik sugriuvusi. Tačiau antrojoje amžiaus pusėje, pradėjus statyti naujas cerkves ir remontuoti senąsias, ši cerkvė buvo taip pat remontuojama. 1864 ji buvo atstatyta pagal žymaus to meto architekto Nikolajaus Čiagino projektą ir tapo daug didesnė nei anksčiau buvusi cerkvė.

Aprašė Regina Urbonienė

Ivanas Trutnevas (1827-1912) įgijo gerus akademinės dailės pagrindus Maskvoje, Stroganovo techninio piešimo mokykloje, o vėliau ir Imperatoriškoje dailės akademijoje. Litografijoje, sudarytoje iš dviejų vaizdų, vaizduojančių Išganytojo cerkvę Spaso-Eufrozinos moterų vienuolyne prie Polocko bei įėjimą į Išganytojo cerkvę, gausiai lankomą maldininkų, juntama tvirta dailininko piešėjo ranka, dėmesys detalės, subtilus toninis modeliavimas.

Aprašė Regina Urbonienė

1874 išleistame albume „Vakarinių imperijos gubernijų senovės paminklai“ surinkti ir publikuoti Lietuvoje bei kaimyninėse teritorijose išlikę senosios architektūros paminklai, daugiausia buvusių ir esamų pravoslavų cerkvių vaizdai. Juos papildo keletas litografijų su vertingiausiais šiose cerkvėse saugotais liturginiais pravoslaviško tikėjimo atributais. Dalis albumo lakštų spausdinta Berlyne, dalis – Peterburge, ir visi jie pasižymi nepriekaištingu piešiniu, puikia spaudos kokybe. Litografija, vaizduojanti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų griuvėsius Vilniuje, papildyta pilies teritorijos planu, įkomponuotu po romantišku vaizdu, atskleidžiančiu senovinių statinių didybę. Pastarąjį meistrišką peizažą, vaizduojantį Gedimino kalną su Aukštutine bei Žemutine pilimis, sukūrė Vilniuje dirbęs žymus tapytojas, Peterburgo dailės akademijos auklėtinis Ivanas Trutnevas (1827–1912).

Aprašė Regina Urbonienė

Iš Rusijos į Lietuvą atsikėlusio Peterburgo dailės akademijos diplomanto Ivano Trutnevo sukurtoje panoramoje atsiveria saulės nušviesto Vilniaus vaizdas nuo Bekešo kalno. Čia matomas Vilnelės vingis, Užupis, dalis senamiesčio nuo Vizičių bažnyčios iki Šv. Jonų bažnyčios varpinės ir Bernardinų bažnyčios. Litografijoje vaizduojamų pastatų piešinys tikslus, detalus, netgi dokumentiškas. Pakilios romantinės nuotaikos kūriniui teikia vaiskus koloritas, saulėtas apšvietimas ir lengvi purūs debesys.

Aprašė Regina Urbonienė

1874 išleistame albume „Vakarinių imperijos gubernijų senovės paminklai“ surinkti ir publikuoti Lietuvoje bei kaimyninėse teritorijose buvusių ir esamų pravoslavų cerkvių vaizdai. Juos papildo keletas litografijų su vertingiausiais šiose cerkvėse saugotais liturginiais pravoslaviško tikėjimo atributais. Dalis albumo lakštų spausdinta Berlyne, dalis – Peterburge, ir visi jie pasižymi nepriekaištingu piešiniu, puikia spaudos kokybe. Smulkaus preciziško piešinio litografijoje įamžinti du Vilniuje pastatyti carinės rusų valdžios paminklai, skirti 1863 metų sukilimo malšinimo metu žuvusiems rusų kariams ir karininkams atminti. Tai Šv. Jurgio koplyčia, pastatyta pietinėje Vilniaus dalyje netoli Aušros Vartų buvusiose Šv. Eufrosinijos Polockietės vardu pavadintose kapinėse bei Aleksandro Neviškio koplyčia tuometinėje Šv. Jurgio aikštėje.

Aprašė Regina Urbonienė

Spalvotų meninių litografijų albumas „Vakarinių imperijos gubernijų senovės paminklai“ buvo parengtas Vilniuje, o atskiri jo lakštai spausdinti Berlyno ir Peterburgo spaustuvėse (1874). Sumanymo esmė – užfiksuoti šiose žemėse esamas ir buvusias pravoslaviškas cerkves. Daugelį litogafijų kūrė Vilniuje dirbę dailininkai. Vienas jų, Ivanas Trutniovas kruopščiu detaliu piešiniu atkūrė tuometinį Šv. Mikalojaus cerkvės fasado vaizdą, kompoziciją pagyvindamas smulkiomis praeivių figūrėlėmis. Cerkvė statyta XIV a. vid. Algirdo žmonos iniciatyva, perstatyta 1514 metais. 1609 ji atiteko unitams, o 1865 tuometinio Vilniaus gubernatoriaus Michailo Muravjovo nurodymu vėl perstatyta. Litografijoje cerkvė užfiksuota po rekonstrukcijos.

Aprašė Regina Urbonienė

1874 išleistame albume „Vakarinių imperijos gubernijų senovės paminklai“ surinkti ir publikuoti Lietuvoje bei kaimyninėse teritorijose buvusių ir esamų pravoslavų cerkvių vaizdai. Juos papildo keletas litografijų su vertingiausiais šiose cerkvėse saugotais liturginiais pravoslaviško tikėjimo atributais. Dalis albumo lakštų spausdinta Berlyne, dalis – Peterburge, ir visi jie pasižymi nepriekaištingu piešiniu, puikia spaudos kokybe. Litografijoje vaizduojama Švč. Trejybės cerkvė Vilniuje. Kalnas, ant kurio ji stovi, garsėja tuo, jog čia buvo trijų pirmųjų Lietuvos krikščionių kankinių Jono, Antano ir Eustacho mirties vieta. Apie 1347 Algirdo žmona Julijona jų garbei pastačiusi medinę Švč. Trejybės cerkvę. XVI a. šventovė buvo funduojama Konstantino Ostrogiškio kaip stačiatikių cerkvė. 1608–1827 bažnyčia priklausė unitų vienuoliams bazilijonams, vėliau ji atiteko stačiatikiams. Raiškaus, preciziško piešinio litografijoje užfiksuotas tuometinis jos vaizdas: ji turi gotikos, baroko ir rusų bizantinio stiliaus elementų. Šalia bažnyčios dešinėje pusėje yra išlikusi XVI a. Konstantino Ostrogiškio iniciatyva pastatyta monumentali, beveik kvadratinė, gotikos ir renesanso architektūros bruožų turinti varpinė.

Aprašė Regina Urbonienė

Didelės istorinės ir meninės vertės 1874 išleistame albume „Vakarinių imperijos gubernijų senovės paminklai“ surinkti ir publikuoti Lietuvoje bei kaimyninėse teritorijose išlikę senosios architektūros paminklai, daugiausia buvusių ir esamų pravoslavų cerkvių vaizdai. Juos papildo keletas litografijų su vertingiausiais šiose cerkvėse saugotais liturginiais pravoslaviško tikėjimo atributais. Dalis albumo lakštų spausdinta Berlyne, dalis – Peterburge, ir visi jie pasižymi nepriekaištingu piešiniu, puikia spaudos kokybe. Smulkiu detaliu piešiniu, įtaigiai perteikiant medžiagiškumą, litografijoje atkurtas sumažintas XV a. pravoslaviško kryžiaus, puošto brangakmeniais ir saugoto Šv. Mikalojaus cerkvėje Vilniuje, vaizdas. Jį papildo senoviniais slaviškais rašmenimis sukurti įrašai kitoje kryžiaus pusėje.

Aprašė Regina Urbonienė