LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Minkšto, subtilaus piešinio litografijoje dailininkas Boleslovas Ruseckas pavaizdavo savo tėvą. Tai Kanutas Ruseckas (1800–1860) – vienas žymiausių Vilniuje kūrusių XIX a. lietuvių dailininkų. Kilęs nuo Panevėžio. Baigęs Troškūnų mokyklą, 1816 įstojo į Vilniaus Universitetą. Tapybos mokėsi pas Joną Rustemą, skulptūros – pas Kazimierą Jelskį. 1820 debiutavo pirmojoje dailės parodoje Vilniuje. Buvo susijęs su Filomatų draugija. 1821 išvyko į Paryžių, įstojo į dailės akademiją – École des Beaux-Arts. 1822 rudenį, stabteldamas Milane, Parmoje, Florencijoje, patraukė į Romą. Studijas tęsė Šv. Luko ir Prancūzų akademijose. Grįžęs į Vilnių (1831), dėstė dailės dalykus Bajorų institute, vertėsi privačiomis pamokomis. Tapė peizažus, portretus, buitines kompozicijas, sukūrė religinių paveikslų Vilniaus Šv. Teresės ir Salų (Rokiškio r.) bažnyčioms, Vilniaus katedrai. Palaidotas Vilniuje, Užupyje, Bernardinų kapinėse.

Aprašė Regina Urbonienė

Kompozicija su keturiais portretais ovaluose. Lapo apačioje pavaizduotas seno, liūdnai žvelgiančio, vyro portretas. Žilstančius ir retėjančius plaukus dengia mažytė juoda kepuraitė. Vyras vilki pilku surdutu, iš po kurio matyti juoda apykaklė. Potreto dešiniajame pakraštyje įrašyta „Mamert Renier ur. 1814 r d. 11 Maja.“. Lapo viršutinėje dalyje piramide išdėstyti trys mažesni ovalai su vaikų portretais. Viršuje pavaizduota mergaitė geltonais garbanotais plaukais, žydra suknele, smalsiai žvelgianti į žiūrovą. Portreto dešiniajame pakraštyje įrašyta: „Bronisia ur: 1847r d. 6. lipca.“. Kairėje ir dešinėje pavaizduoti du vaikučiai trumpai kirptais geltonais plaukučiais, aprengti vienodais rausvais rūbeliais, sujuostais juodais dirželiais. Kariojo portreto kairiajame pakraštyje įrašyta: „Wacio ur. 1844 d. 29 wrzesnia“, o dešiniojo portreto dešiniajame pakraštyje įrašyta: „Felis ur. 1842 d. d. 28 Lut.“. Kompozicija simetrinė. Piešinys taisyklingas, detalus. Tapyta kruopščiais, mažyčiais potėpiais.
Nesignuota.

Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė

Altorinio paveikslo eskizas. Pirmame plane pavaizduoti trys klūpantys žmonės: dvi moterys iš šonų ir vyras centre. Paveikslo centre vaizduojama Šventoji Šeimyna. Marija vilki rusvu drabužiu ir žalia skraiste, rankose ji laiko nuogą kūdikį. Centre pavaizduotas šv. Juozapas, vilkintis rausvais rūbais, apsisiautęs geltona skraiste. Dešinėje nutapyti du piemenys. Antrame plane matyti dar kelių žmonių figūros. Viršuje, šviesiai rausvo debesies fone, skrenda nuogi aneliukai. Fone neryškiai nutapytos tamsiai rudos spalvos architektūrinės detalės. Piešinys eskiziškas. Šviesotamsa kontrastinga. Tapyta smulkiais potėpiais. Koloritas tamsių spalvų, rudas.
Nesignuota.

Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė

Vidutinio amžiaus vyro portretas iki krūtinės. Trikampio formos veidą rėmina žandenos, plaukai vešlūs, ilgi. Gilios mėlynos akys žiūri iš padilbų, paakiai padribę. Nosis ilga, siaura, lūpos labai mažos, skruostikauliai ryškūs. Veido išraiška šiek kiek paniurusi. Vyras vilki baltus marškinius, po kaklu stambiu mazgu parištas kaspinas. Ant marškinių – švarkas su dviem eilėmis geltonų sagų. Fonas šviesiai pilkas. Piešinys primityvokas. Tapyba subtilių potėpių, vietomis dažų sluoksnis tirštas. Veide šviesotamsa ryški, žymiai mažiau matoma drabužiuose. Šviesa krenta iš kairės ir iš priekio. Spalvos negausios, duslios.
Nesignuota.

Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė

Pirmame paveikslo plane pavaizduota ant leopardo kailio ir baltos draperijos gulinti nuoga bakchantė. Jos liemuo pasuktas: viršutinė kūno dalis guli ant nugaros, apatinė – ant kairio šono. Rankos pakeltos į viršų, kairė koja sulenkta. Antrame plane dešinėje nutapyta raudona draperija ir medis, o kairėje pavaizduota daugiafigūrė bakchanalijos scena. Už jos matyti kalnų peizažas su rotondine šventykla ir ežeru.
Nesignuota.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Smulkaus, detalaus piešinio litografija sukurta pagal Boleslovo Rusecko, žymaus lietuvių tapytojo Kanuto Rusecko sūnaus, piešinį. B. Ruseckas, Peterburgo akademijos auklėtinis, Fiodoro Bruni ir Karlo Briulovo mokinys, buvo neabejotinai puikus piešėjas. Litografijoje vaizduojamo dvasininko Kazimiero Dmachausko (1779–1851) Mogiliavo arkivyskupo portrete atsiskleidžia aukštas akademinis dailininko pasirengimas: nepriekaištingas komponavimas, išraiškinga portretinė charakteristika, dėmesys detalėms ir puikiai perteiktas medžiagiškumas.

Aprašė Regina Urbonienė

Kompozicijoje iki juosmens vaizduojamos trys nevienodo amžiaus merginos. Viduryje pavaizduota vyriausia, vilkinti tamsia kuklia suknele, papuošta mažyte balta apykaklaite. Jos plaukus dengia šilkinė kepuraitė, pasmakrėje parišta ilgais kaspinais. Kairėje glaudžiasi šviesia melsva suknele vilkinti jaunutė mergina. Dešinėje – pati jauniausia mergaitė, vilkinti balta suknele. Visos jos apskritaveidės, panašių veido bruožų, glotniai sušukuotais ir perskirtais per vidurį plaukais. Piešinys taisyklingas, kruopštus. Tapyta švelniais minkštais potėpiais. Šešėliai minkšti.
Nesignuota.

Pagal inventorinį aprašą parengė Rima Rutkauskienė

Sėdinčios moters portretas. Jos tamsius lygius plaukus, skląstymu perskirtus per vidurį, dengia nėriniuotas, gėlėmis puoštas gobtuvėlis. Veidas ovalo formos, taisyklingų bruožų. Ant kaklo dviguba eilė juodų karoliukų. Moteris vilki žalios spalvos suknele, priekyje suvarstytą juoda juostele. Iš po ilgų rankovių matyti baltų marškinių rankogaliai. Pečius dengia didelė juoda skraistė. Fonas rudas, bedaiktis, nevienodo intensyvumo. Piešinys akademiškas, kruopštus. Veidas nutapytas kruopščiai, rūbai - laisvais eskiziškais potėpiais.
Nesignuota.

Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė