LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Gobelenas priklauso meninių audinių serijai "Trojos karo istorija". Gobeleno bordiure gausu alegorinių figūrų bei įrašų lotynų kalba. Viršuje centre - moteris su alyvos šakele simbolizuoja taiką (PAX), apačioje centre vaizduojamas karingas Marsas (MARS), ginkluotas kalaviju ir skydu. Bordiūro kairėje vaizduojamos figūros simbolizuojančios karų sukeltą blogį: jaunuolis su vaistų indu - ligas (FLVX), moteris su tuščia pintine - skurdą (CARISTIA), karys, nešantis pagrobtą moterį - grobimus (RAPTVS). Bordiūro dešinėje - taikos elementai: draperija prisidengusi moteris simbolizuoja prisikėlimą (RESURETVS), pagyvenusi moteris su lazdele - senatvę (SENETVS), Saturnas su vaisiu ir gėlių vainiku - laiką (TEMPVS). Gobeleno centre vaizduojami Trojos miseto žlugimo epizodai is Virgilijaus "Enedidos" II knygos. Vykdydami Odisėjo sumanymą graikai apsimetė pasitrakiantys iš Trojos. Tačiau ant kranto paliko medinį arklį kaip auką, kuri padėtų jiems laimingai grįžti į krantą. Taip pat liko Sinonas, kuris turėjo įtikinti trojiečius įsivežti arklį į miestą. Pirmojo plano kairėje vaizduojami Trojos kariai, vedantys surakintą Sinoną. Centre - karalius Priamas, duodantis ženklą įvežti arklį į miestą. Dešinėje - kariškio figūra. Antrajame plane matomas Trojos arklys, išplaukiantis graikų laivynas. Pakrantėje vaizduojamas mažas altorius ir Laokoontas su sūnumis, užpulti jūrų gyvačių. Antrojo plano dešinėjs - Trojos miestas.

XVI – XVII a. gobelenuose dažnai buvo vaizduojamos įvairios antikinės scenos. Tačiau ne ką mažiau svarbią vietą užėmė gobelenai religine tematika. Ypač Senojo Testamento siužetai dažnai matomi senuosiuose audiniuose. Gobelenas Adomo ir Ievos supažindinimas iliustruoja įvykius aprašomus Pradžios knygoje. Šeštąją dieną Dievas pagal savo paveikslą iš žemės dulkių sukuria Adomą, o vėliau Ievą. Centrinė gobeleno figūra – visagalis Dievas, kuris vaizduojamas kaip Dievas Tėvas. Dievas kairę ranką laiko Ievai ant peties, o dešine ranka rodo į Adomą. Ievos sukūrimo scenoje Adomas paprastai vaizduojamas gulintis ant žemės, kadangi prieš tai Dievas buvo jį užmigdęs, kad galėtų išimti jo šonkaulį, iš kurio buvo sutverta Ieva. Visos figūros pavaizduotos turtingo augmenija ir gyvūnija sodo apsuptyje, Dievas vaizduojamas dėvintis ryškiai raudonus ir gelsvus rūbus, o Adomas ir Ieva nuogi.
Įdomu, kad gobelenas sukurtas pagal tą patį kartoną, kuris buvo panaudotas gobelenui užsakytam Žygimanto Augusto XVI a. viduryje. Jau 1553 m. Žygimanto Augusto rezidencijoje Vavelyje buvo gobelenų serija „Rojaus istorija“. Šią seriją sudarė keletas Senojo testamento tematikos gobelenų – Rojaus laimė, Adomas dirbantis žemę, Abelio aukojimas, Kainas ir Abelis, Kainas žudantis Abelį, Kaino bėgimas nuo Dievo rūstybės, Žmonijos moralinis nuopuolis prieš tvaną. Šiuos gobelenus, išaustus pagal Michilio Koksio I (Michiel I Coxie, 1492-1592) tapytus kartonus, ir dabar galima išvysti Vavelio karališkoje pilyje. O gobelenas Rojaus laimė artimas Valdovų rūmuose esančiam audiniui Adomo ir Ievos supažindinimas. Žygimantui Augustui priklausiusiame gobelene Rojaus laimė vaizduojamos net šešios scenos – Adomo sukūrimas, Ievos sukūrimas, Adomo ir Ievos supažindinimas, Uždrausto vaisiaus atskleidimas, Pirmoji nuodėmė ir Išvarymas iš rojaus. Valdovų rūmų gobelene vaizduojama tik viena scena – Adomo ir Ievos supažindinimas, kurią šonuose įrėmina masyvių riestų kolonų formų bordiūras. Tik vienos scenos vaizdavimas neturėtų stebinti, taip daryta gana dažnai. Tačiau kartono naudojimas keletą kartų tik įrodo, kad jis buvo labai gerai atliktas ir matome, kad Žygimantas Augustas užsakydavo sau labai aukšto lygio meistrų kūrinius.
Gobeleno apačioje dešinėje yra signatūrą B B, rodantis, kad gobelenas išaustas Briuselyje, Brabanto provincijoje bei inicialai I L nurodantys, kad audinys išaustas Žano Leinjė dirbtuvėse.

Manoma, kad religinės tematikos gobelenas „Kaino ir Abelio aukojimas“ buvo išaustas Žano Leinjė (Jean, Jan Leyniers, 1630–1686) dirbtuvėse Briuselyje. Vertingas gobelenas buvo kuriamas pagal Michilio Koksio I (Michiel I Coxcie, Coxie, 1499–1592) kartoną. Senojo Testamento pradžios knygoje rašoma, kad Ievai su Adomu gimė sūnus Kainas, o vėliau – Abelis. Kainas buvo žemdirbys, o Abelis tapo piemeniu. Gobeleno pirmojo plano kairėje vaizduojamas pasisukęs į aukurą ir iškėlęs rankas Abelis. Šalia jo vaizduojama gyvulių banda, o kitoje pusėje angelo figūra. Kompozicijos dešinėje – palinkęs link žemės Kainas, už kurio stovi moteris. Avikailis, dengiantis moters galvą, simbolizuoja nekaltybę, o tarp suknelės klosčių matoma vilko galva – žiaurumą. Viršuje tarp debesų iškyla Dievo atvaizdas, o antrajame plane dešinėje matomas antrasis aukuras, iš kurio kamuoliais kyla dūmai. Scenos šonuose stovi dvi masyvios besisukančios kolonos, puoštos augalų puokštėmis. Viršuje ir apačioje gelių ir vaisių pynės. Gobelenas pilnas ženklų, kurie pasakoją dviejų brolių istoriją. Kainas ir Abelis aukojo Dievui aukas, tačiau Viešpats maloniai pažvelgė į Abelio auką, o į Kainą ir jo aukas nepažvelgė. Tai atsispindi gobelene – iš Abelio aukuro dūmai eina lygiai, o Kaino aukuro dūmai kamuoliais juda į visas puses. Kainas apsibarė su broliu Abeliu ir jį užmušė. Todėl ir gobelene šalia Abelio yra angelas, o greta Kaino moteris su vilku, kas simbolizuoja žiaurumą.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas XVI a. viduryje buvo užsakęs gobelenų seriją, kurioje taip pat buvo gobelenas, vaizduojantis Abelį ir Kainą. Manoma, kad Valdovų rūmų muziejuje esantis gobelenas ir Žygimantui Augustui priklausęs gobelenas buvo išaustas naudojant tą patį kartoną arba juo remiantis. Žygimanto Augusto gobelenai, saugomi Vavelio karališkoje pilyje (Lenkija) bei istorinė medžiaga rodo, kad seriją sudarė šie meniniai audiniai – „Rojaus laimė“, „Adomas dirbantis žemę“, „Abelio aukojimas“, „Kainas ir Abelis“, „Kainas žudantis Abelį“, „Kaino bėgimas nuo Dievo rūstybės“, „Žmonijos moralinis nuopuolis prieš tvaną“. Gobelenas „Kaino ir Abelio aukojimas“ yra artimas Valdovų rūmuose esančiam audiniui „Adomo ir Ievos supažindinimas“.