Rezultatai
Paieškos kriterijai:
-
-
Interjero dekoras, 1776 m.
XVI a. valdant popiežiui Leonui X, kasinėjimų Eskviline metu buvo atrasti kambariai su freskomis, laikyti Tito termų liekanomis, dabar įvardijami kaip Nerono Aukso rūmų griuvėsiai. 1774 Romos antikvaras ir paveikslų pirklys Lodoviko Mirri gavo leidimą atkasti šias patalpas. Jis pasamdė perpiešti atkasamus griuvėsius tuo metu Romoje sudijavusį tapytoją Pranciškų Smuglevičių. Albumas pagal šiuos piešinius, pavadintas „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ pradėtas leisti 1776. Buvo parengtos dvi jo versijos: nespalvotų raižinių ir akvarele bei guašu spalvintų lakštų albumai. Raižytojas ir spalvintojas – Markas Karloni (Marco Carloni, 1742–1796). Manoma, kad siekiant estetinio patrauklumo, atkurti neišlikę kai kurių freskų ar ornamento fragmentai – meninė leidėjų išmonė. Šiame estampe juntama abiejų kūrėjų – piešėjo ir raižytojo meistrystė: lanksčia linija, plastiška nepriekaištinga raižysena sukurta scena su dviejų moterų – klūpinčios, prašančios ir išdidžios, stovinčios – figūromis.
Aprašė Regina Urbonienė -
Interjero dekoras, 1776 m.
XVI a. valdant popiežiui Leonui X, kasinėjimų Eskviline metu buvo atrasti kambariai su freskomis, laikyti Tito termų liekanomis, dabar įvardijami kaip Nerono Aukso rūmų griuvėsiai. Romos antikvaras ir paveikslų pirklys Lodoviko Mirri 1774 gavo leidimą atkasti šias patalpas. Jis pasamdė perpiešti atkasamus griuvėsius tuo metu Romoje sudijavusį tapytoją Pranciškų Smuglevičių. Albumas pagal šiuos piešinius, pavadintas „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“, pradėtas leisti 1776. Buvo parengtos dvi jo versijos: nespalvotų raižinių ir akvarele bei guašu spalvintų lakštų albumai. Raižytojas ir spalvintojas – Markas Karloni (Marco Carloni, 1742–1796). Manoma, kad siekiant estetinio patrauklumo, atkurti kai kurių freskų neišlikę fragmentai bei ornamentika. Tai meninė leidėjų išmonė. Šiame raižinyje lanksčia linija, meistriška linija, paraleliniu štrichu sukurta buitinė scena – motina, glostanti berniuką, bei ant akmens luito priklaupęs nuogas jaunuolis.
Aprašė Regina Urbonienė -
Interjero dekoras, 1776 m.
XVI a. valdant popiežiui Leonui X, kasinėjimų Eskviline metu buvo atrasti kambariai su freskomis, laikyti Tito termų liekanomis, dabar įvardijami kaip Nerono Aukso rūmų griuvėsiai. 1774 Romos antikvaras ir paveikslų pirklys Lodoviko Mirri gavo leidimą atkasti šias patalpas. Jis pasamdė perpiešti atkasamus griuvėsius tuo metu Romoje sudijavusį tapytoją Pranciškų Smuglevičių. Albumas pagal šiuos piešinius, pavadintas „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ pradėtas leisti 1776. Buvo parengtos dvi jo versijos:nespalvotų raižinių ir akvarele bei guašu spalvintų lakštų albumai. Raižytojas ir spalvintojas – Markas Karloni (Marco Carloni, 1742–1796). Manoma, kad siekiant estetinio patrauklumo, atkurti neišlikę kai kurių freskų ar ornamento fragmentai – meninė leidėjų išmonė. Vieną iš antikinių fraskų atkuriančiame raižinyje vaizduojama keturių figūrų scena su satyru ir miegančia nimfa. Juntama neabejotina piešėjo bei raižytojo meistrystė: lanksti piešinio linija, kruopšti susikertančių štrichų modeliuotė: subtili, išryškinanti apimtis.
Aprašė Regina Urbonienė -
Interjero dekoras, XVII a. pab. – XVIII a. pr.
Estampas reprodukuoja antikinės sienų tapybos dekorą. Raižysena smulki, kruopšti, disciplinuota. Raiška realistinė.
Aprašė Ilona Mažeikienė
-
Interjero dekoras, XVII a. pab. – XVIII a. pr.
Estampas reprodukuoja antikinės sienų tapybos dekorą. Raižysena smulki, kruopšti, disciplinuota. Raiška realistinė.
Aprašė Ilona Mažeikienė
-
Vidaus architektūros papuošimas, XVIII a. pab.
XVI a., valdant popiežiui Leonui X, kasinėjimų Eskviline metu buvo atrasti kambariai su freskomis, laikyti Tito termų liekanomis, dabar įvardijami kaip Nerono Aukso rūmų griuvėsiai. 1774 m. Romos antikvaras ir paveikslų pirklys Lodovikas Miris (Lodoviko Mirri) gavo leidimą atkasti šias patalpas. Jis pasamdė perpiešti atkasamus griuvėsius tuo metu Romoje sudijavusį tapytoją Pranciškų Smuglevičių. Albumas pagal šiuos piešinius, pavadintas „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“, pradėtas leisti 1776 m. Buvo parengtos dvi jo versijos: nespalvotų raižinių ir akvarele bei guašu spalvintų lakštų albumai. Raižytojas ir spalvintojas – Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796). Manoma, kad siekiant estetinio patrauklumo, atkurti kai kurių freskų neišlikę fragmentai bei ornamentika – meninė leidėjų išmonė. Šiame estampe lanksčia linija, meistriška raižysena atkurta scena su muzikuojančiu jaunuoliu ir besiklausančia moterimi.
Aprašė Regina Urbonienė -
Interjero dekoras, 1776 m.
XVI a. valdant popiežiui Leonui X, kasinėjimų Eskviline metu buvo atrasti kambariai su freskomis, laikyti Tito termų liekanomis, dabar įvardijami kaip Nerono Aukso rūmų griuvėsiai. Romos antikvaras ir paveikslų pirklys Lodoviko Mirri 1774 gavo leidimą atkasti šias patalpas. Jis pasamdė perpiešti atkasamus griuvėsius tuo metu Romoje sudijavusį tapytoją Pranciškų Smuglevičių. Albumas pagal šiuos piešinius, pavadintas „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“, pradėtas leisti 1776. Buvo parengtos dvi jo versijos: nespalvotų raižinių ir akvarele bei guašu spalvintų lakštų albumai. Raižytojas ir spalvintojas – Markas Karloni (Marco Carloni, 1742–1796). Manoma, kad siekiant estetinio patrauklumo, atkurti kai kurių freskų neišlikę fragmentai bei ornamentika. Tai meninė leidėjų išmonė. Šiame raižinyje lanksčia linija, meistriška raižysena sukurtas prie žirgo prigludusio, tuščioje erdvėje skriejančio nuogo jaunuolio (gal Apolono?) su laurų vainiku rankoje atvaizdas.
Aprašė Regina Urbonienė -
Interjero dekoras, 1776 m.
XVI a. valdant popiežiui Leonui X, kasinėjimų Eskviline metu buvo atrasti kambariai su freskomis, laikyti Tito termų liekanomis, dabar įvardijami kaip Nerono Aukso rūmų griuvėsiai. Romos antikvaras ir paveikslų pirklys Lodoviko Mirri 1774 gavo leidimą atkasti šias patalpas. Jis pasamdė perpiešti atkasamus griuvėsius tuo metu Romoje sudijavusį tapytoją Pranciškų Smuglevičių. Albumas pagal šiuos piešinius, pavadintas „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“, pradėtas leisti 1776. Buvo parengtos dvi jo versijos: nespalvotų raižinių ir akvarele bei guašu spalvintų lakštų albumai. Raižytojas ir spalvintojas – Markas Karloni (Marco Carloni, 1742–1796). Manoma, kad siekiant estetinio patrauklumo, atkurti kai kurių freskų neišlikę fragmentai bei ornamentika. Tai meninė leidėjų išmonė. Šiame estampe lanksčia linija, meistriška raižysena sukurtas merginos su antikine vaza – krateriu vynui – atvaizdas.
Aprašė Regina Urbonienė -
Interjero dekoras, 1776 m.
XVI a. valdant popiežiui Leonui X, kasinėjimų Eskviline metu buvo atrasti kambariai su freskomis, laikyti Tito termų liekanomis, dabar įvardijami kaip Nerono Aukso rūmų griuvėsiai. 1774 Romos antikvaras ir paveikslų pirklys Lodoviko Mirri gavo leidimą atkasti šias patalpas. Jis pasamdė perpiešti atkasamus griuvėsius tuo metu Romoje sudijavusį tapytoją Pranciškų Smuglevičių. Albumas pagal šiuos piešinius, pavadintas „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ pradėtas leisti 1776. Buvo parengtos dvi jo versijos: nespalvotų raižinių ir akvarele bei guašu spalvintų lakštų albumai. Raižytojas ir spalvintojas – Markas Karloni (Marco Carloni, 1742–1796). Manoma, kad siekiant estetinio patrauklumo, atkurti neišlikę kai kurių freskų ar ornamento fragmentai – meninė leidėjų išmonė. Šiame estampe lanksčia linija, meistriška raižysena atkurtas antikinis ornamentinis dekoras su lakšto centre įkomponuota daugiafigūrine scena, vaizduojančia apnuogintas figūras ir kentaurus.
Aprašė Regina Urbonienė -
Interjero dekoras, 1776 m.
XVI a. valdant popiežiui Leonui X, kasinėjimų Eskviline metu buvo atrasti kambariai su freskomis, laikyti Tito termų liekanomis, dabar įvardijami kaip Nerono Aukso rūmų griuvėsiai. 1774 Romos antikvaras ir paveikslų pirklys Lodoviko Mirri gavo leidimą atkasti šias patalpas. Jis pasamdė perpiešti atkasamus griuvėsius tuo metu Romoje sudijavusį tapytoją Pranciškų Smuglevičių. Albumas pagal šiuos piešinius, pavadintas „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ pradėtas leisti 1776. Buvo parengtos dvi jo versijos: nespalvotų raižinių ir akvarele bei guašu spalvintų lakštų albumai. Raižytojas ir spalvintojas – Markas Karloni (Marco Carloni, 1742–1796). Manoma, kad siekiant estetinio patrauklumo, atkurti neišlikę kai kurių freskų ar ornamento fragmentai – meninė leidėjų išmonė. Šiame estampe lanksčia linija, meistriška raižysena atkurtas antikinis ornamentinis dekoras su centre, stačiakampiame apvade įkomponuota scena. Joje klūpinti moteris maldaujančiai kreipiasi į kitą, išdidžiai stovinčią šalia.
Aprašė Regina Urbonienė -
Interjero dekoras, 1776 m.
XVI a. valdant popiežiui Leonui X, kasinėjimų Eskviline metu buvo atrasti kambariai su freskomis, laikyti Tito termų liekanomis, dabar įvardijami kaip Nerono Aukso rūmų griuvėsiai. 1774 Romos antikvaras ir paveikslų pirklys Lodoviko Mirri gavo leidimą atkasti šias patalpas. Jis pasamdė perpiešti atkasamus griuvėsius tuo metu Romoje sudijavusį tapytoją Pranciškų Smuglevičių. Albumas pagal šiuos piešinius, pavadintas „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ pradėtas leisti 1776. Buvo parengtos dvi jo versijos: nespalvotų raižinių ir akvarele bei guašu spalvintų lakštų albumai. Raižytojas ir spalvintojas – Markas Karloni (Marco Carloni, 1742–1796). Manoma, kad siekiant estetinio patrauklumo, atkurti neišlikę kai kurių freskų ar ornamento fragmentai – meninė leidėjų išmonė. Šiame estampe lanksčia linija, meistriška raižysena atkurtas antikinio ornamento dekoras su nedideliais figūriniais intarpais, įkomponuotais ovaluose bei stačiakampiuose.
Aprašė Regina Urbonienė
 |
 |
| |
 |
 |
| |