Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Filipas van Gunstas
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Faetonas Apolono kvadrigoje

    Faetonas Apolono kvadrigoje, 1732 m.

    Filipas van Gunstas
    Estampas iš serijos, skirtos romėnų literato Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 m. prieš Kr. - 17 m. e. m.) poemai „Metamorfozės” (tarp II ir VIII m. e. a.). Leidinys su iliustracijomis pasirodė Amsterdame 1732 m. ir atspaustas Wetsteino ir Smito spaustuvėje in folio formatu. Be alegorinių frontispisų, vinječių, inicialų jame buvo įdėta net 141 įvairių autorių iliustracija. Knyga perpasakoja graikų ir romėnų mitus, o joje plėtojami įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki Julijaus Cezario apoteozės.
    Apolono triumfo vežėčios, traukiamos ketvertu baltų arklių, skrieja debesimis. Jas važnyčioja Faetonas, išmeldęs iš Apolono jo vežėčias. Kadangi nemokėjo jų sulaikyti, jį ištiko nelaimė - jo kelyje pasirodė baisusis Skorpionas, zodiako ženklas. Faetonas paleido pavadžius, nevaldomi arkliai pasibaidė ir pradėjo nešti vežėčias.
    Iliustracija išraižyta meistriškai, įgudusio meistro ranka, smulkiu, šviesotamsos niuansus perteikiančiu štrichu.

    Aprašė Ilona Mažeikienė
  • Jupiterio suradimas

    Jupiterio suradimas, 1732 m.

    Filipas van Gunstas
    Estampas iš serijos, skirtos romėnų literato Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 m. prieš Kr. - 17 m. e. m.) poemai „Metamorfozės” (tarp II ir VIII m. e. a.). Leidinys su iliustracijomis pasirodė Amsterdame 1732 m. ir atspaustas Wetsteino ir Smito spaustuvėje in folio formatu. Be alegorinių frontispisų, vinječių, inicialų jame buvo įdėta net 141 įvairių autorių iliustracija. Knyga perpasakoja graikų ir romėnų mitus, o joje plėtojami įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki Julijaus Cezario apoteozės.
    Scena vaizduoja kūdikio Jupiterio suradimo akimirką. Ši scena kiek primena Mozės suradimo scenos vaizdavimą. Kompozicijos centre - kūdikis Jupiteris, kuris buvo Saturno, ryjančio savo vaikus, sūnumi. Jupiterio motina pabėgo į Kretą, kur oloje pagimdė mažylį, užauginąi nimfų. Jupiterio suradimo scena perteikiama kaip pastoralė, kurioje kūdikis vaizduojamas gulintis pintinėje, apsuptas jį mylinčių nimfų.
    Scena keliaplanė, perspektyvą sumaniai perteikia smulkus juvelyriškas štrichas, suteikiantis scenai žaismingumo ir gyvumo.

    Aprašė Ilona Mažeikienė
  • Apolonas ir Merkurijus

    Apolonas ir Merkurijus, 1732 m.

    Filipas van Gunstas
    Estampas iš serijos, skirtos romėnų literato Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 m. prieš Kr. - 17 m. e. m.) poemai „Metamorfozės” (tarp II ir VIII m. e. a.). Leidinys su iliustracijomis pasirodė Amsterdame 1732 m. ir atspaustas Wetsteino ir Smito spaustuvėje in folio formatu. Be alegorinių frontispisų, vinječių, inicialų jame buvo įdėta net 141 įvairių autorių iliustracija. Knyga perpasakoja graikų ir romėnų mitus, o joje plėtojami įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki Julijaus Cezario apoteozės.
    Pastoralinė scena vaizduoja Admetui tarnaujantį Apoloną - piemenį, taip nubaustą už Jupiterio ginklanešių kiklopų nužudymą.
    Raižinio kompozicijos giluminiame plane kairėje vaizduojamas galvijų bandą nusivedantis Merkurijus, tuo tarpu jo nematantis Apolonas susikaupęs groja.
    Estampo planai išryškinti plonos ir vingrios linijos pagalba, kuri sudaro labai subtilų tarpusavyje besikryžiuojančių linijų tinklelį, apgaubiantį formas ir apimtis švelniu šešėliu.

    Aprašė Ilona Mažeikienė
  • Deukalijonas ir Pira

    Deukalijonas ir Pira, 1732 m.

    Filipas van Gunstas
    Estampas iš serijos, skirtos romėnų literato Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 m. prieš Kr. - 17 m. e. m.) poemai „Metamorfozės” (tarp II ir VIII m. e. a.). Leidinys su iliustracijomis pasirodė Amsterdame 1732 m. ir atspaustas Wetsteino ir Smito spaustuvėje in folio formatu. Be alegorinių frontispisų, vinječių, inicialų jame buvo įdėta net 141 įvairių autorių iliustracija. Knyga perpasakoja graikų ir romėnų mitus, o joje plėtojami įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki Julijaus Cezario apoteozės.
    Prometėjaus ir Pronojos sūnus Deukalijonas, kuris, panašiai kaip Nojus, išvengė tvano pasistatydamas laivą, kuriame išsigelbėjo su savo žmona Pira. Orakulės Temidės paskatinti jie sukūrė naują žmonių gentį.
    Estampo raižysena meistriška, štrichas plonytis, lengvas. Išraižytas visas lakšto paviršius, sumaniai perteikta tapybiška šviesotamsa.

    Aprašė Ilona Mažeikienė
  • Diana

    Diana, 1732 m.

    Filipas van Gunstas
    Estampas iš serijos, skirtos romėnų literato Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 m. prieš Kr. - 17 m. e. m.) poemai „Metamorfozės” (tarp II ir VIII m. e. a.). Leidinys su iliustracijomis pasirodė Amsterdame 1732 m. ir atspaustas Wetsteino ir Smito spaustuvėje in folio formatu. Be alegorinių frontispisų, vinječių, inicialų jame buvo įdėta net 141 įvairių autorių iliustracija. Knyga perpasakoja graikų ir romėnų mitus, o joje plėtojami įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki Julijaus Cezario apoteozės.
    Diana viena iš dvylikos Olimpo dievybių, globojanti medžioklės amatą, paprastai perteikiama kaip rūsti ir atletiško kūno sudėjimo moteris. Iliustracijoje ji vaizduojama apsinuoginusi ir stovinti nugara į žiūrovą. Šalia jos neretai vaizduojamas lankas su strėlėmis strėlinėje.
    Scenos raižysena meistriška, subtili. Štrichas be galo juvelyriškas, smulkutis, gerai atskleidžiantis menkiausius apšvietimo niuansus ir perteikiantis formas ir apimtis.

    Aprašė Ilona Mažeikienė
  • Jupiteris ir Junona

    Jupiteris ir Junona, 1732 m.

    Filipas van Gunstas
    Estampas iš serijos, skirtos romėnų literato Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 m. prieš Kr. - 17 m. e. m.) poemai „Metamorfozės” (tarp II ir VIII m. e. a.). Leidinys su iliustracijomis pasirodė Amsterdame 1732 m. ir atspaustas Wetsteino ir Smito spaustuvėje in folio formatu. Be alegorinių frontispisų, vinječių, inicialų jame buvo įdėta net 141 įvairių autorių iliustracija. Knyga perpasakoja graikų ir romėnų mitus, o joje plėtojami įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki Julijaus Cezario apoteozės.
    Estampas vaizduoja Jupiterį - vyriausiausią iš Olimpo panteono, bei jo seserį ir kartu žmoną deivę Junoną. Vaizduojami kartu jie simbolizuoja beribės meilės galių alegoriją. Raižinyje Jupiteris kartu su Junona sėdi debesyse. Greta jų pavaizduoti ir svarbiausi dievų atributai ir simboliai: žaibai ir jautis - svarbiausi Jupiterio simboliai bei povas - Junonos atributas.
    Kompozicija keliaplanė, greta pagrindinių mitologinių figūrų dailininkas pateikia ir įprastą olandišką peizažą kairiajame ir dešiniajame kampuose. Raižysena meistriška, smulki, modeliuojanti švelniais pustoniais formas ir apimtis.

    Aprašė Ilona Mažeikienė
  • Faetonas ir Apolonas

    Faetonas ir Apolonas, 1732 m.

    Filipas van Gunstas
    Estampas iš serijos, skirtos romėnų literato Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 m. prieš Kr. - 17 m. e. m.) poemai „Metamorfozės” (tarp II ir VIII m. e. a.). Leidinys su iliustracijomis pasirodė Amsterdame 1732 m. ir atspaustas Wetsteino ir Smito spaustuvėje in folio formatu. Be alegorinių frontispisų, vinječių, inicialų jame buvo įdėta net 141 įvairių autorių iliustracija. Knyga perpasakoja graikų ir romėnų mitus, o joje plėtojami įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki Julijaus Cezario apoteozės.
    Iliustracija vaizduoja Faetoną, saulės dievo Helijaus sūnų, klūpatį ir meldžiantį Apoloną, suteikti jam progą važnyčioti aukso vežėčias, priklausiusias Apolonui. Apolonas tradiciškai vaizduojamas su laurų lapų vainiku ant galvos bei skeptru rankoje. Aplink jo galvą kaip nimbas šviečia didžiulė aureolė.
    Scena išraižyta meistriškai, laisvai. Štricho linija smulkutė, vietomis pereinanti į lengvą punktyrą.

    Aprašė Ilona Mažeikienė
  • Diana ir deivė Kalista

    Diana ir deivė Kalista, 1732 m.

    Filipas van Gunstas
    Estampas iš serijos, skirtos romėnų literato Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 m. prieš Kr. - 17 m. e. m.) poemai „Metamorfozės” (tarp II ir VIII m. e. a.). Leidinys su iliustracijomis pasirodė Amsterdame 1732 m. ir atspaustas Wetsteino ir Smito spaustuvėje in folio formatu. Be alegorinių frontispisų, vinječių, inicialų jame buvo įdėta net 141 įvairių autorių iliustracija. Knyga perpasakoja graikų ir romėnų mitus, o joje plėtojami įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki Julijaus Cezario apoteozės.
    Estampas iliustruoja istoriją, pasakojančią, kad viena iš Dianos nimfų - deivė Kalista, buvo suvedžiota Jupiterio, prarado nekaltybę, todėl Diana ją nubaudė, paversdama loke. Vėliau Jupiteris pavertė Kalistą žvaigžde - Didžiosios lokės žvaigždyno šviesuliu.
    Keliaplanė estampo kompozicija perteikia nugara į žiūrovą stovinčią deivę Dianą su lanku ir strėline, greta jos, šviesos spinduliuose nušviesta stovi lokė, pakėlusi letenas į viršų. Antrąjame scenos plane matomi deivė Junona - motinystės ir santuokos deivė, bei vandens dievas Neptūnas.
    Scena išraižyta smulkaus štricho, kurio pagalba subtiliai perteikti kompozicijos planai, nuotaika, išryškintos formos ir apimtys.

    Aprašė Ilona Mažeikienė
  • Europos pagrobimas

    Europos pagrobimas, 1732 m.

    Filipas van Gunstas
    Estampas iš serijos, skirtos romėnų literato Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 m. prieš Kr. - 17 m. e. m.) poemai „Metamorfozės” (tarp II ir VIII m. e. a.). Leidinys su iliustracijomis pasirodė Amsterdame 1732 m. ir atspaustas Wetsteino ir Smito spaustuvėje in folio formatu. Be alegorinių frontispisų, vinječių, inicialų jame buvo įdėta net 141 įvairių autorių iliustracija. Knyga perpasakoja graikų ir romėnų mitus, o joje plėtojami įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki Julijaus Cezario apoteozės.
    Europos pagrobimo siužetas yra aprašomas antroje Metamorfozių knygoje. Graikų mitologijoje Europa buvo Tiro karaliaus Agenoro duktė. Jupiteris karštai pamilo Europą, ir pasivertęs baltu jaučiu atkako prie jūros į tą vietą, kur Europa linksminosi kartu su savo palydovėmis. Ten, pasinaudojęs savo žavesiu, pasiekė, jog Europa nesibaimindama nupynė jam vainiką, juo papuošė ragus ir pati užsilipo jam ant nugaros. Tuomet Jupiteris, nešinas Europa, perplaukė jūrą ir išsilaipinęs Kretos saloje, ją sugundė.
    Raižinys iliustruoja tradicinę Europos pagrobimo siužeto traktuotę. Kompozicijos centre vaizduojamas baltas jautis su gėlių vainiku ant kaklo. Ant jo nugaros grakščiai prisėdusi pusnuogė Europa. Greta - merginų palyda su gėlėmis. Viršuje, danguje - amūriukai, barstantys gėlių žiedus. Antrame tolimajame plane vaizduojama scenos atomazga, kurioje grąžančios rankas Europos draugės aprauda savo valdovę, nešamą jaučio į jūrą.
    Lakšto autorius buvo puikus piešėjas ir meistras, todėl vario plokštę išraižė itin smulkiai, lengva, lanksčia linija, sumaniai panaudojo šviesotamsą kūnų apimtims bei medžiagiškumui išryškinti. Kompozicija darni, švelniai pereinančių pustonių dalinama į kelias scenos pasakojimo atkarpas.

    Aprašė Ilona Mažeikienė
  • Deivė Latonė paverčia likiečius varlėmis

    Deivė Latonė paverčia likiečius varlėmis, 1732 m.

    Filipas van Gunstas
    Estampas iš serijos, skirtos romėnų literato Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 m. prieš Kr. - 17 m. e. m.) poemai „Metamorfozės” (tarp II ir VIII m. e. a.). Leidinys su iliustracijomis pasirodė Amsterdame 1732 m. ir atspaustas Wetsteino ir Smito spaustuvėje in folio formatu. Be alegorinių frontispisų, vinječių, inicialų jame buvo įdėta net 141 įvairių autorių iliustracija. Knyga perpasakoja graikų ir romėnų mitus, o joje plėtojami įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki Julijaus Cezario apoteozės.
    Scena vaizduoja ištroškusią deivę Latonę su dviem kūdikiais, atėjusią atsigerti prie ežero. Likiečiai neleido jai numalšinti troškulio jų ežere, todėl keršydama ji paverčia juos vatrliagyviais.
    Estampo štrichuotė laisva, meistriška, linija smulkutė, puikiai perteikianti šviesos ir šešėlio žaismą daiktų paviršiuje ir atkurianti tikrovišką erdvės įspūdį.

    Aprašė Ilona Mažeikienė
  • a) Deivė Junona ir Argas; b) Merkurijus ir Argas

    a) Deivė Junona ir Argas; b) Merkurijus ir Argas, 1732 m.

    Filipas van Gunstas

    Estampas iš serijos, skirtos romėnų literato Ovidijaus (Publius Ovidius Naso, 43 m. prieš Kr. - 17 m. e. m.) poemai „Metamorfozės” (tarp II ir VIII m. e. a.). Leidinys su iliustracijomis pasirodė Amsterdame 1732 m. ir atspaustas Wetsteino ir Smito spaustuvėje in folio formatu. Be alegorinių frontispisų, vinječių, inicialų jame buvo įdėta net 141 įvairių autorių iliustracija. Knyga perpasakoja graikų ir romėnų mitus, o joje plėtojami įvykiai nuo pasaulio sukūrimo iki Julijaus Cezario apoteozės.
    a) Scena vaizduoja Junonos ir Ijo istorijos atomazgą - kuomet šimtaakis milžinas Argas, kurį Junona buvo pasiuntusi saugoti Ijo, buvo nukirsdintas Merkurijaus. Kaip prisiminimą, Junona paėmė Argo akis, ir uždėjo jas savo povui ant uodegos. Baroko dailininkai pamėgo šią mitologinę sceną ir vaizdavo Argą, gulintį negyvą prie Junonos kojų ir amūrus, paduodančius Junonai išmėtytas Argo akis.
    Raižysena meistriška, virtuoziška, štrichas lengvas, laisvas, trumputis. Šviesotamsa vykusiai sudėlioja prasminius scenos akcentus, apjungia siužetines personažų grupes į vientisą kompoziciją.
    b) Scena vaizduoja Merkurijų, palinkusį ties snaudžiančiu šimtaakiu milžinu Argu, kuriam buvo skirta prižiūrėti Jupiterio mylimąją deivę Ijo, deivės Junonos paverstą balta karve. Jupiteris siuntė Merkurijų milžiną nužudyti. Pirmiau užmigdęs Argą švelniais muzikos garsais, Merkurijus prisėlina prie jo, apsiginklavęs kardu.
    Raižysena meistriška, virtuoziška. Išraižytas visas estampo paviršius, kuris savo šviesotamsos efektais artimas potėpiais sukurtam paveikslui.

    Aprašė Ilona Mažeikienė

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 11
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 1