LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Kraitinės medinės skrynios priekis ir galas. Ruda spalva dažytos skrynios priekinė plokštuma - tamsiai mėlyna ir joje yra išskirtas stačiakampis, išimtais kampais, laukas, kurio šonuose yra nutapyti du vienodi stilizuotų žydinčių gėlių vazoje motyvai. Šį lauką įrėmina šviesiai mėlynas rėmas, apkantuotas balta ir geltona linijomis. Abipus baltu ovalo rėmeliu apvesto užrakto apkalo yra užrašyti metai „1874“. Dekoratyvinė tapyba – baltos, geltonos, raudonos ir mėlynos spalvų. Profiliuotos skrynios pakojos, antvožas ir galas yra rudi. Gale yra įtaisyta rankenėlė. Apmatavimai: 72x125x63.
Ant kalkės yra tušu nubraižyti matmenys.
Skrynia buvo rasta ekspedicijos metu Rauškos k., Pajūrio apyl., Šilalės r. pas Aleksą Cijauską.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Kraitinės medinės skrynios priekis. Žaliai dažytos plokštumos viduryje į vientisą lauką apjungti trys rusvai geltoni stačiakampiai laukai, kuriuos vieną nuo kito atskiria tik mėlyna linija. Vidurinysis laukas – aukštesnis, suapvalintu viršumi. Kiekviename lauke yra nutapyta po stilizuotą žydinčios lelijėlės vazone motyvą. Du šoniniai piešiniai – panašūs. Išorinį vientiso lauko kraštą puošia mėlyni ir raudoni brūkšneliai. Fasado šonuose yra nutapyta po tris žiedelius, o šonų kraštus puošia lankelių ornamentas. Dekoratyvinė tapyba – mėlynos, žalios, baltos ir raudonos spalvų. Skrynios pakojos yra profiliuotos.
Ant kalkės yra tušu nubraižyti matmenys.
Skrynia, rasta Vizbarų k., Vizbarų apyl., Tauragės r. pas Jochaną Šalkauskienę, buvo jos probobutės ir atvežta iš Spraudaičių k.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Kraitinės medinės skrynios antvožas. Raudonai dažytos plokštumos viduryje yra nutapytas spalvotas apskritimas, kurio kraštą puošia stilizuoti lapeliai, o centre – šešialapis žvaigždės motyvas, įkomponuotas į taškelių vainiką. Kampuose nutapyti stilizuoti augalai mažose vazonėliuose. Kiekvienas augalas – skirtingomis eglutės pavidalo šakomis išsiskleidžia antvožo plokštumos plote. Juodais kampeliais pažymėtus antvožo kraštus puošia geometrinis ornamentas iš lankelių ir taškelių. Dekoratyvinė tapyba – juodos, baltos, geltonos, mėlynos, raudonos ir žalios spalvų.
Ant kalkės yra tušu nubraižyti matmenys.
Skrynia rasta ekspedicijoje Vizbarų k., Vizbarų apyl., Tauragės r. pas Ameliją Pielikienę.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Nupieštas užtiesalo prie altoriaus fragmentas. Audinys austas iš lino ir vilnos. Juodame fone iškaišytas geometrinis rombų ornamentas. Ornamento spalvos: šviesiai ir tamsiai žalia bei violetinė, mėlyna, geltona. Užtiesalo pakraštys žalias.
Ant kalkės tušu yra pažymėti audinio matmenys.
Audinys buvo rastas liaudies meno ekspedicijos metu Gaurės bažnyčioje, Gaurės apyl., Tauragės r.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Kraitinės medinės skrynios priekis. Tamsiai rudai dažyta plokštuma yra dekoruota visame jos plote išsiskleidžiančiu tapytu stilizuoto žydinčio augalo vazone motyvu. Dekoratyvi simetriškai komponuota gėlė yra suskaidyta į penkias šakas, kurias puošia stilizuoti penki lelijų žiedai viršūnėse bei du – apačioje. Fasado šonus puošia geometrinio ornamento iš lankelių ir taškelių kraštas, o dugno briauną pamargina įstrižai komponuoti brūkšneliai. Dekoratyvinė tapyba – baltos, mėlynos, juodos, geltonos, žalios ir raudonos spalvų. Skrynios pakojos profiliuotos. Apmatavimai: 73x120x68.
Ant kalkės yra tušu nubraižyti matmenys.
Skrynią, kuri ekspedicijos metu buvo rasta Tamošaičių k., Pagramančio apyl., Tauragės r. pas Oną Petkienę, gamino meistras Antanas Vaitiekus iš Kuturių k., miręs prieš pirmąjį karą.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Kraitinės medinės skrynios antvožas. Tamsiai rudai dažytos plokštumos centre raudona ir mėlyna spalvomis yra nutapytas stambus šešialapės segmentinės žvaigždės dvigubame apskritime motyvas.
Ant kalkės yra tušu nubraižyti matmenys.
Skrynią, kuri ekspedicijos metu buvo rasta Tamošaičių k., Pagramančio apyl., Tauragės r. pas Oną Petkienę, gamino meistras Antanas Vaitiekus iš Kuturių k., miręs prieš pirmąjį karą.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Nupieštas lovatiesės fragmentas. Išilgadryžis audinys iš lino ir vilnos austas sumuštine technika. Įvairaus pločio juodi, raudoni, geltoni, rusvai geltoni ir žali dryžiai audinyje kartojasi nevienodu intervalu.
Ant kalkės tušu yra pažymėtas dryželių plotis ir audinio dydis.
Lovatiesė buvo rasta liaudies meno ekspedicijos metu Žvingiuose, Žvingių apyl., Šilalės r. pas Šeputienę.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Kraitinės medinės skrynios galas. Plokštuma yra nudažyta tamsiai rudai. Skrynios pakojos profiliuotos.
Ant kalkės yra tušu nubraižyti matmenys.
Skrynią, kuri ekspedicijos metu buvo rasta Tamošaičių k., Pagramančio apyl., Tauragės r. pas Oną Petkienę, gamino meistras Antanas Vaitiekus iš Kuturių k., miręs prieš pirmąjį karą.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Nupieštas patiesalo grindims fragmentas. Išilgadryžis audinys austas iš lino ir vilnos. Įvairaus pločio dryžiai vienspalviai ir dvispalviai su slankstukais. Audinio spalvos: juoda, žalia, pilkai rausva (avietinė) ir raudona.
Patiesalas buvo rastas liaudies meno ekspedicijos metu Žvingių bažnyčioje, Žvingių apyl., Šilalės r.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Nupieštas sijono fragmentas. Piešinio mastelis 1:1. Keturnytis audinys austas iš vilnos ir medvilnės. Audinyje ritmiškai kaitaliojasi platūs juodi dryžiai ir siauresnių baltų, žalių ir raudonų dryžių grupės. Vienodu ritmu išilginius dryžius kerta siauri balti skersiniai dryželiai.
Sijonas buvo rastas liaudies meno ekspedicijos metu Kuturių k., Pagramančio apyl., Tauragės r. pas Oną Poškienę.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Kraitinės medinės skrynios priekis ir galas. Skrynia nudažyta bordo spalva. Priekinėje plokštumoje yra nutapyti du vienodi apvalūs stilizuotų šakelių vainikai, kuriuose įkomponuotos šešialapės segmentinės žvaigždės. Fasado plokštumos viršutiniuose kampuose nutapyta po stilizuotą žydinčią šakelę. Dekoratyvinė tapyba – baltos, mėlynos ir raudonos spalvų. Ties viduriu prie dugno briaunos yra parašyti metai „1846”. Galas – netapytas. Skrynios pakojos yra profiliuotos.
Ant kalkės yra tušu nubraižyti matmenys.
Skrynia buvo rasta Kuturių k., Pagramančio apyl., Tauragės r. pas Petrą Pošką.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Nupieštas bažnyčios bokštas su geležine kryžiaus viršūne. Bokštas sudarytas iš trijų dalių, kurių vidurinioji, briaunuoto cilindro formos, įkomponuota tarp dviejų svogūno formos dalių. Ant profiliuoto siauro bokštelio viršuje iškelta geležinė kryžiaus viršūnė. Jos centrą supa apskritimas su keturiais lapo formos spinduliais, esančiais kryžmos tarpuose. Panašios formos detalės yra pritvirtintos ir stiebo šonuose. Kryžmos galus užbaigia stilizuoti trilapio formos kryželiai.
Tenenių k. bažnyčios bokštas su geležiniu kryžiumi rastas Tenenių apyl., Šilalės r.

Aprašė Daiva Beliūnienė