LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Tomas Zanas (1796–1855) – rašytojas, poetas, filosofas, Vilniaus universiteto auklėtinis, vienas iš Filomatų ir Filaretų draugijų steigėjų ir vadovų. 1820 magistro laipsniu baigė Fizikos ir matematikos fakultetą. Rašė elegijas, balades, poemas, draugavo su Adomu Mickevičium ir kitais to meto literatais. Dalį savo kūrybos išspausdino Vilniaus laikraščiuose. 1824 už anticarinį nusiteikimą buvo nuteistas ir ištremtas į Orenburgą. Tyrė Uralo aukso ir naftos išteklius, įkūrė Orenburgo muziejų, sudarė Uralo geologinį žemėlapį. 1837 jam buvo leista palikti Sibirą. Persikėlęs į Peterburgą dirbo Kalnų institute, daug dėmesio skirdamas Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos geologiniams tyrinėjimams.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Peterburge studijavusio dailininko Rudolfo Žukovskio (1814–1886) litografijos technika sukurtame portrete vaizduojamas Ignas Danilavičius (1787–1843) – teisininkas, teisės istorikas. Kilęs nuo Gardino, jis mokėsi Lomžos gimnazijoje, 1810–1812 m. studijavo Vilniaus universitete. Ten vėliau dėstė valstybinę ir civilinę teisę, 1823 m. profesorius. 1818–1819 m. Maskvoje ir Peterburge tyrinėjo istorinius šaltinius, susijusius su Lietuva. Už ryšius su filomatais iš Lietuvos ištremtas, Peterburge apsigyventi jam nebuvo leista. Paskirtas į Charkovo universitetą, dėstė tarptautinę teisę, domėjosi senosios Ukrainos teisės ir Lietuvos statutų sąsajomis. Po 1839 m. profesoriavo Kijevo ir Maskvos universitetuose. Rašytinis Ignoto Danilavičiaus palikimas didelis, vien darbai, skirti Lietuvos statutų tyrinėjimams, sudaro 24 tomus.

Aprašė Regina Urbonienė

Albertas Stanislovas Radvila (1595–1656) – kunigaikštis, aktyvus politikas ir diplomatas. Alberto Stanislovo Radvilos Pamaldžiojo sūnus. Mokėsi Vilniaus akademijoje (universitete). 1605–1612, lydimas auklėtojo, keliavo po Vokietiją, Belgiją, Olandiją, Šveicariją, Italiją. Grįžęs buvo išrinktas seimo deputatu, atstovavusiu Voluinės vaivadijai. Nuo 1619 LDK pakancleris, nuo 1623 kancleris. Šias pareigas stropiai ėjo 37 metus.Teisės žinovas bei lietuviškos teisės kodifikatorius. Karaliaus Zigmanto Vazos patikėtinis, karalaičio Vladislovo globėjas, patarėjas ir vadovas kelionėse po vakarų Europą (1624–1625). Katalikų bažnyčios rėmėjas (Pinsko jėzuitų kolegijos steigėjas, Nesvyžiaus (dab. Baltarusija) benediktinių vienuolyno įkūrėjas), fundavo apie dešimtį parapinių bažnyčių. Buvo visų pripažintas geradaris (gyvendamas Olikoje, rūpinosi vargšų matinimu, dosniai dalijo išmaldą, Krokuvoje įsteigė fondą neturtingoms merginoms remti). Laisvą nuo darbų laiką skyrė mokslui ir daugiausia religinio pobūdžio veikalų rašymui, vertė iš lotynų kalbos.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Jurgis Radvila (1480–1541) – žymus kariuomenės vadas, už narsą ir karinę sėmę vadintas Victor (genealogijoje minima, kad, kovodamas su totoriais, maskvėnais ir kryžiuočiais, laimėjęs per 30 mūšių), Lietuvos Herakliu. Jo bendražygiai buvo Slucko kunigaikštis Jurgis Olelkaitis, kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis. LDK pataurininkis (1510–1516), Kijevo vaivada (1511–1514), Trakų (1522), Vilniaus kaštelionas (1527), LDK didysis etmonas (1531). Gardino, Bialos ir Lydos seniūnas. Barboros Radvilaitės ir Mikalojaus Radvilos Rudojo tėvas.


Aprašė Rasa Adomaitienė

Peterburge studijavusio dailininko Rudolfo Žukovskio (1814–1886) litografijos technika sukurtame portrete vaizduojamas Ignas Danilavičius (1787–1843) – teisininkas, teisės istorikas. Kilęs nuo Gardino, jis mokėsi Lomžos gimnazijoje, 1810–1812 m. studijavo Vilniaus universitete. Ten vėliau dėstė valstybinę ir civilinę teisę, 1823 m. profesorius. 1818–1819 m. Maskvoje ir Peterburge tyrinėjo istorinius šaltinius, susijusius su Lietuva. Už ryšius su filomatais iš Lietuvos ištremtas, Peterburge apsigyventi jam nebuvo leista. Paskirtas į Charkovo universitetą, dėstė tarptautinę teisę, domėjosi senosios Ukrainos teisės ir Lietuvos statutų sąsajomis. Po 1839 m. profesoriavo Kijevo ir Maskvos universitetuose. Rašytinis Igno Danilavičiaus palikimas didelis, vien darbai, skirti Lietuvos statutų tyrinėjimams, sudaro 24 tomus.

Aprašė Regina Urbonienė

Vytautas Didysis (~1350–1430) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1392–1430), sumanus politikas, talentingas karvedys, ypač išgarsėjęs po Žalgirio mūšio pergalės prieš kryžiuočius (1410). Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės sūnus. 1383 m. buvo kryžiuočių pakrikštytas, 1386 m. krikštijosi antrą kartą. Supratęs krikščionybės naudą, rūpinosi ją skleisti. Vytauto pastangomis buvo pakrikštyti žemaičiai (1417), įsteigta Žemaičių (Medininkų) vyskupija. Jos parapijoms ir besikuriantiems Lietuvoje vienuoliams augustinams benediktinams bei pranciškonams kunigaikštis teikė gausias fundacijas. Vilniuje pastatydino trečiąją, arba Didžiąją, Vilniaus katedrą. Vytautui valdant, LDK buvo pasiekusi savo galybės viršūnę.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Peterburge studijavusio dailininko Rudolfo Žukovskio (1814–1886) litografijos technika sukurtame portrete vaizduojamas Ignas Danilavičius (1787–1843) – teisininkas, teisės istorikas. Kilęs nuo Gardino, jis mokėsi Lomžos gimnazijoje, 1810–1812 m. studijavo Vilniaus universitete. Ten vėliau dėstė valstybinę ir civilinę teisę, 1823 m. profesorius. 1818–1819 m. Maskvoje ir Peterburge tyrinėjo istorinius šaltinius, susijusius su Lietuva. Už ryšius su filomatais iš Lietuvos ištremtas, Peterburge apsigyventi jam nebuvo leista. Paskirtas į Charkovo universitetą, dėstė tarptautinę teisę, domėjosi senosios Ukrainos teisės ir Lietuvos statutų sąsajomis. Po 1839 m. profesoriavo Kijevo ir Maskvos universitetuose. Rašytinis Ignoto Danilavičiaus palikimas didelis, vien darbai, skirti Lietuvos statutų tyrinėjimams, sudaro 24 tomus.

Aprašė Regina Urbonienė

Peterburge studijavusio dailininko Rudolfo Žukovskio (1814–1886) litografijos technika sukurtame portrete vaizduojamas Ignas Danilavičius (1787–1843) – teisininkas, teisės istorikas. Kilęs nuo Gardino, jis mokėsi Lomžos gimnazijoje, 1810–1812 m. studijavo Vilniaus universitete. Ten vėliau dėstė valstybinę ir civilinę teisę, nuo 1823 m. profesorius. 1818–1819 m. Maskvoje ir Peterburge tyrinėjo istorinius šaltinius, susijusius su Lietuva. Už ryšius su filomatais iš Lietuvos ištremtas, Peterburge apsigyventi jam nebuvo leista. Paskirtas į Charkovo universitetą, dėstė tarptautinę teisę, domėjosi senosios Ukrainos teisės ir Lietuvos statutų sąsajomis. Po 1839 m. profesoriavo Kijevo ir Maskvos universitetuose. Rašytinis Igno Danilavičiaus palikimas didelis, vien darbai, skirti Lietuvos statutų tyrinėjimams, sudaro 24 tomus.

Aprašė Regina Urbonienė