Žanas Žozefas Balešu, Hyacinthe Rigaud
Vertikalaus formato lakšte vaizduojamas visafigūris reprezentacinis Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III portretas. Valdovas vaizduojamas su šarvais, apsisiautęs šermuonėlių mantija, dėvi peruką. Antrame plane matyti gamtos motyvas ir juodaodis tarnas rytietiškais drabužiais, laikantis valdovo šarvų šalmą.
Augùstas III (Dresdenas 1696-10-17 – 1763-10-05 ten pat), Saksonijos kurfiurstas Frýdrichas Augùstas II, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1733). Augusto II sūnus. Rengdamasis tapti Abiejų Tautų Respublikos valdovu, 1712 m. slapta persikrikštijo iš protestantų į katalikus. Sostą gavo remiamas Rusijos imperatorės Anos Ivanovnos ir Austrijos imperatoriaus Karolio VI. Į Abiejų Tautų Respubliką buvo įvesta Rusijos ir Saksonijos kariuomenė. Valstybės reikalų tvarkymą pavesdavo favoritams, nuo 1738 faktiškai valdė Saksonijos ministras H. von Brühlis.
Valdant Augustui III Abiejų Tautų Respublika labiausiai smuko. Dėl dažno naudojimosi liberum veto teise Seimas nieko negalėjo nutarti, kariuomenėje pašlijo drausmė, iro valstybės finansai. Abiejų Tautų Respubliką, ypač Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, alino ir Septynerių metų karas (1756–1763). Per šį karą Prūsija užėmė Saksoniją (1756 10 15 ji kapituliavo), o Rusijos kariuomenė žygiavo per Lietuvą ir užėmė Prūsiją (1757 07 05 – Klaipėdą, 1758 01 22 – Karaliaučių). Abiejų Tautų Respublika kentėjo nuo didikų grupuočių kovų ir užsienio valstybių intrigų.
