Hirčino ir Rėja, 1897 m.
Paveikslo centre – ant kalvos prie dviejų rudų storakamienių medžių sėdi jauna nuoga mergina, virš galvos sunėrusi rankas. Ant galvos, kelių ir prie kojų – raudonžiedžių gėlių girliandos. Kairiajame krašte atsisukęs į merginą sėdi vyras rudais vešliais plaukais, su ūsais ir barzda. Per liemenį perjuostas baltas audeklas su rudomis plunksnomis. Pakeltoje dešinėje rankoje jis laiko žydintį augalą, kairėje ant žemės guli lazda. Tolumoje ganosi baltos ožkos. Už kalvos iškilusi mėlyna viršukalnė. Dangus mėlynas, su gelsvai pilkais debesimis.
