LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Emeriko Adamovičiaus litografijos dirbtuvėse Minske sukurtoje litografijoje su smulkiausiomis detalėmis atkurtas Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje esantis altorius su stebuklingu laikomu Švč. Mergelės Marijos paveikslu. Brolių karmelitų surašytus nuo XVII a. nesuskaičiuojamus stebuklus ir malones teikianti Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija gerbiama kaip Gailestingumo Motina. Litografijoje prie altoriaus pavaizduotas mišias aukojantis kunigas ir iš abiejų jo pusių klūpintys patarnautojai. Viršutinėje kūrinio dalyje įrašas: „POD TWOIĄ OBRONĘ UCIEKAMI SIĘ“, kompozicijos apačioje įrašas: „NAYSWIĘTSZA PNNA MARYA OSTROBRAMSKA“. Taip pat kūrinio apačioje įrašai ranka: „Minsk. Litog. Adamowicza.

Litografowac wolno. Wilno d. 12 Lipca 1857 r. Cenzor A: Muchin“.

Aprašė Miglė Banytė

Emeriko Adamovičiaus (Emeryk Adamowicz; XIX a.), Minsko gimnazijos piešimo ir kaligrafijos mokytojo, sukurti du šventų paveikslėlių linijinio piešinio projektai, prieš rengiant spaudai teikti cenzūruoti. Kairėje – Čenstakavos Dievo Motinos – Abiejų Tautų respublikos globėjos, Lenkijos Motinos ir Karalienės atvaizdas. Lenkijos pietuose Jasna Goroje esančio vienuolyno bažnyčioje kabantis paveikslas gerbiamas nuo 1711 m., nuo to laiko, kai Lenkijoje siautėjo maras. Tikėta paveikslą turint ypatingų galių ir saugantį šalį nuo karo ir užsienio kariuomenių antpuolių. Dešinėje – kompozicija su stebuklingu laikomu Mergelės Marijos paveikslu Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje esančiame altoriuje. Aušros Vartų Švč. Mergelė Marija Gailestingumo Motina Lietuvoje laikoma viso krašto globėja, santarvės palaikytoja.

Projekto apačioje įrašas ranka: „Litografowac wolno. Wilno d. 10 Lipca 1857 r. Х. A. Wróblewski

Kanonik Katedr. Wilen. Cenzur.

Litografowac pozwolono [?] dniu 12 Lipca 1857 r. [?] [parašas]

Projekto apačioje kairėje antspaudas „ПЕЧАТЬ ВИЛЕНСКАГО ЦЕНЗУРНАГО КОМИТЕТА“

P. Galaunė įsigijo antikvariate Vilniuje 1940 m.

Aprašė Miglė Banytė

Emeriko Adamovičiaus (Emeryk Adamowicz; XIX a.), Minsko gimnazijos piešimo ir kaligrafijos mokytojo, sukurti trys šventų paveikslėlių linijinio piešinio projektai, prieš rengiant spaudai teikti cenzūruoti. Kairėje – paveikslėlio, vaizduojančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltąjį Prasidėjimą, projektas. Švč. Mergelė Marija vaizduojama su mėnuliu ir žalčiu po kojomis. Žaltys nurodo į jos titulą „Naujoji Ieva“, o jaunas mėnulis, įvairiose kultūrose reiškiantis vaisingumą, gyvybę, naują pradžią, krikščioniškame pasaulyje simbolizuoja Mergelės Marijos prototipą. Viduryje – paveikslėlis, vaizduojantis Kūdikį Jėzų. Kompozicijoje Kūdikėlis Jėzus vaizduojamas su aureole, simbolizuojančia šventumą, tobulumą, dalyvavimą dieviškajame gyvenime, sėdintį ėdžiose ant šieno su Trijų Karalių atneštomis dovanomis ir avinėliu prie kojų – nuoroda į Jono Krikštytojo ištartus žodžius: „Štai Dievo Avinėlis!“ Avinėlis pagal Mozės įstatymą buvo aukojamas kaip atnaša Dievui, sudeginamas ant altoriaus. Prie avinėlio įrašas lotynų kalba: „ECCE AGNUS DEI“. Dešinėje – Jėzaus Gerojo Ganytojo paveikslėlio projektas. Tai pastoralinė kompozicija, kurioje, remiantis krikščioniškąja ikonografija, piemuo simbolizuoja Jėzų, o jo gelbstimos avelės – žmonių sielas.

Projekto apačioje įrašas ranka: „Litografowac wolno. Wilno d. 10 Lipca 1857 r. Х. A. Wróblewski

Kanonik Katedr. Wilen. Cenzur.

Litografowac pozwolono [?] dniu 12 Lipca 1857 r. [?] [parašas]

Projekto apačioje kairėje antspaudas „ПЕЧАТЬ ВИЛЕНСКАГО ЦЕНЗУРНАГО КОМИТЕТА“

P. Galaunė įsigijo antikvariate Vilniuje 1940 m.

Aprašė Miglė Banytė

Emeriko Adamovičiaus (Emeryk Adamowicz; XIX a.), Minsko gimnazijos piešimo ir kaligrafijos mokytojo, sukurti trys šventų paveikslėlių linijinio piešinio projektai, prieš rengiant spaudai teikti cenzūruoti. Kairėje – šv. Juozapo, Marijos sužadėtinio, Jėzaus globėjo, paskirto Visuotinės Bažnyčios globėju, paveikslėlio projektas. Remiantis ikonografijos tradicija, kompozicijoje šv. Juozapas vaizduojamas vyresnio amžiaus vyras su Kūdikiu ant rankų ir atributais – lelija ir dailidės įrankiais. Vakaruose šv. Juozapą imta gerbti ir vaizduoti tik nuo XVI a. Žmonės meldžia jo užtarimo dėl laimingos mirties, jo globai paveda šeimos tėvus, darbininkus, benamius, keliautojus. Viduryje, šv. Emilijos paveikslėlio projekte, vaizduojama šv. Bazilijaus Vyresniojo žmona Emilija iš Cezarėjos – maldingumo ir šventumo kūrimo šeimoje pavyzdys. Jos globos meldžiama daugiavaikėms šeimoms ir religinį pašaukimą turinčių vaikų motinoms. Dešinėje – šv. Jono Krikštytojo paveikslėlio projektas. Šv. Jonas Krikštytojas čia vaizduojamas kaip žydų pamokslautojas ir pranašas, skelbęs žmonėms apie Mesijo atėjimą, įvardijęs Dievo sūnaus kilnumą, pasak Biblijos, krikštijantis Kristų Jordano upės vandeniu. Kompozicijoje šv. Jonas Krikštytojas vaizduojamas su vienu svarbiausių jo atributų – nendriniu kryžiumi ilgu plonu stiebu.

Projekto apačioje įrašas ranka: „Litografowac wolno. Wilno d. 10 Lipca 1857 r. Х. A. Wróblewski

Kanonik Katedr. Wilen. Cenzur.

Litografowac pozwolono [?] dniu 12 Lipca 1857 r. [?] [parašas]

Projekto apačioje kairėje antspaudas „ПЕЧАТЬ ВИЛЕНСКАГО ЦЕНЗУРНАГО КОМИТЕТА“

P. Galaunė įsigijo antikvariate Vilniuje 1940 m.

Aprašė Miglė Banytė