LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Prijuostė pasiūta iš vienos išilginio audinio palos, austa drobiniu audimu iš juodų medvilninių metmenų ir tamsiai mėlynos šilkvilnės siūlų ataudų. Apačioje įaustos trys įvairiaspalvių skersinių ruoželių grupės (apatinis 10,5 cm poločio, virš jo 3,5 ir 2,7 cm pločio), sudarytos iš įvairaus pločio tamsai raudonų, žalių, mėlynų, geltonų, oranžinių, rausvų ir baltų šilkvilnės siūlų. Šonuose, ties juosmeniu, po septynias nulenktas į šonus klosteles. Juosmuo 2 cm pločio ir 3,5 cm ilgio iš to paties audinio. Raišteliai 4 cm pločio ir 50 cm ilgio iš to paties audinio su skersiniais ruoželiais galuose.

Neatsiminė, ar šią, ar kitą prijuostę nešiojo prie plisuoto sijono. Prijuostė ir kiti drabužiai priklausė Lidijai Bajoraitei, gimusiai 1890 metais Balandžių kaime (Ragainės apskr.) ir gyvenusiai ten iki 1911 metų, vėliau gyveno Klaipėdoje. Jaunystėje ji priklausė Tilžės Lietuvių giedotojų draugijai, tam ir siūdinosi šiuos tautinius „klaipėdietiškus“ drabužius ir jais vilkėjo. Lidija Bajoraitė artimai bendravo su Vydūnu, M. Raišiukyte, M. Jankaus šeima.

Sijonas su liemene pasiūti iš skirtingų juodos spalvos audinių, susiūti kartu nugaroje ir priekio dešinėje pusėje, priekio, kairėje pusėje, liemenė su sijonu susegama dviem metalinėmis spaudėmis, kad būtų lengviau rengtis. Sijonas pasiūtas iš dviejų tiesių palų, klostytų per visą ilgį smulkiomis lygiagrečiomis klostėmis, susegamas penkiomis metalinėmis spaudėmis, kairėje priekio pusėje, išilgai siūlės. Sijono apačia palenkta ir ant viršaus užsiūtas 1,5 cm pločio juodos fabrikinės šilkinės juostelės papadelkis. Sijono audinys austas drobiniu audimu iš juodų medvilninių metmenų ir juodų vilnonių ataudų, apačioje trys skersinių ruoželių grupes: apatinė septynių ruoželių, aukščiau penkių ir trijų. Ruoželiai vienodo pločio iš žalių, raudonų, mėlynų ir oranžinių vilnonių siūlų, abipus apvedžioti taškuotomis eilutėmis iš geltonų ar baltų vilnonių siūlų. Liemenė trumpa, iki liemens, pasiūta iš juodo aksomo su balto šilko pamušalu. Priekyje ir nugaroje nuo liemens į viršų nusiūta po du įsiuvus. Kaklo iškirptė apvali, gili, petnešėlės siauros. Liemenė priekyje suvarstoma raudona juostele (neišlikusi) per devynias poras kilpelių. Kilpelės iš juodos šilkinės virvelės, įleistos ir prisiūtos į užsegimo kraštus. Užsegimo kraštuose išilgai įsiūti 22 cm ilgio pastandinimo kauliukai.

Sijonas su liemene ir kiti drabužiai priklausė Lidijai Bajoraitei, gimusiai 1890 metais Balandžių kaime (Ragainės apskr.) ir gyvenusiai ten iki 1911 metų, vėliau gyveno Klaipėdoje. Jaunystėje ji priklausė Tilžės Lietuvių giedotojų draugijai, tam ir siūdinosi šiuos tautinius „klaipėdietiškus“ drabužius ir jais vilkėjo. Lidija Bajoraitė artimai bendravo su Vydūnu, M. Raišiukyte, M. Jankaus šeima.

Sijonas su liemene pasiūti iš to paties išilginio audinio, austo drobiniu audimu iš raudonų, juodų, baltų, pilkų medvilninių metmenų ir raudonų, tamsiai rudų, geltonų ir baltų šilkvilnės siūlų ataudų, stambiai languotas. Dideli langai išilgai ir skersai perskirti siaurų ruoželių grupėmis. Sijonas pasiūtas iš šešių skirtingo pločio tiesių palų, ties juosmeniu gilios (7 cm gylio) klostės: priekio šonuose po vieną, nulenktas į šonus, nugaroje po tris, nulenktas link vidurio. Sijonas susegamas septyniomis metalinėmis spaudėmis, priekio kairėje pusėje, išilgai siūlės, po kloste. Sijono apačia palenkta ir ant viršaus užsiūta siauros juodos fabrikinės medvilninės juostelės papadelkis. Liemenė trumpa, iki liemens, su rausvo šilko pamušalu (netolygiai nublukęs). Kaklo iškirptė apvali, gili, petnešėlės siauros. Priekyje nusiūti įsiuvai: du nuo liemens į viršų bei du nuo rankovės link krūtinės vidurio. Liemenė priekyje suvarstoma per penkias poras metalinių kilpelių (autentiški raišteliai neišlikę). Užsegimo kraštuose išilgai įsiūti 18 cm ilgio pastandinimo kauliukai. Liemenė nugaroje ir priekio dešinėje pusėje prisiūta prie sijono, priekio kairėje pusėje liemenė su sijonu susegama šešiomis metalinėmis spaudėmis, kad būtų lengviau rengtis.

Sijonas su liemene persiūti iš buvusio plataus sijono (ragainietiško), austo ir siūto XIX a. II p. Ragainės apskrityje pagal to krašto senųjų drabužių pavyzdžius. Sijonas priklausė Lidijos Bajoraitės mamai, gyvenusiai Ragainės apskrityje. Prie sijono (be liemenės) XIX a. II p. buvo balti siuvinėti ir puošti raukinukais marškiniai „tikras stebuklas“. Duktė Lidija Bajoraitė, paveldėjusi sijoną, persiuvo į sijoną su liemene, susiūtus kartu.

Sijonas su liemene ir kiti drabužiai priklausė Lidijai Bajoraitei, gimusiai 1890 metais Balandžių kaime (Ragainės apskr.) ir gyvenusiai ten iki 1911 metų, vėliau gyveno Klaipėdoje. Jaunystėje ji priklausė Tilžės Lietuvių giedotojų draugijai, tam ir siūdinosi šiuos tautinius „klaipėdietiškus“ drabužius ir jais vilkėjo. Lidija Bajoraitė artimai bendravo su Vydūnu, M. Raišiukyte, M. Jankaus šeima.

Palaidinukė pasiūta iš gelsvai balto fabrikinio šilkinio atlaso. Laisvo kirpimo, su reglano rankovėmis. Kaklo iškirptė priekyje ir nugaroje gili, apvali, aplinkui dailiai suraukta su dantytu pakraštėliu. Rankovės ilgos, plačios, apačioje puoštos trimis tulpėmis, išsiuvinėtomis satininiu būdu žaliais, geltonais, raudonais ir violetiniais šilkiniais siūlais. Rankovių galuose prisiūti  5,5 cm pločio rankogaliai, užsegami metalinėmis spaudėmis.

Palaidinukė ir kiti drabužiai priklausė Lidijai Bajoraitei, gimusiai 1890 metais Balandžių kaime (Ragainės apskr.) ir gyvenusiai ten iki 1911 metų, vėliau gyveno Klaipėdoje. Jaunystėje ji priklausė Tilžės Lietuvių giedotojų draugijai, tam ir siūdinosi šiuos tautinius „klaipėdietiškus“ drabužius ir jais vilkėjo. Lidija Bajoraitė artimai bendravo su Vydūnu, M. Raišiukyte, M. Jankaus šeima.