LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Nupieštas juodos siuvinėtos staltiesės fragmentas. Rombo formos plote dygsnio technika žaliais, geltonais, bordo, rožinės ir mėlynos spalvų siūlais yra išsiuvinėta šakelė su trimis žiedais.
Staltiesę, kuri buvo rasta ekspedicijos metu Pagaigalio vk., Labanoro apyl., Švenčionėlių r., siuvinėjo Zosė Stundžiuvienė.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Nupieštas juodos dygsnio technika siuvinėtos staltiesės fragmentas. Juodame fone esančiame gelsvame rombo formos rėmelyje baltos, violetinės, žalios ir gelsvos spalvų siūlais išsiuvinėtas šakelės su trimis apvaliais žiedais motyvas.
Staltiesę, kuri buvo rasta ekspedicijos metu Pagaigalio vk., Labanoro apyl., Švenčionėlių r., siuvinėjo Zosė Stundžiuvienė.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinės skrynios priekinė plokštuma ir galas. Juodos apkalų juostos priekinę dalį suskirsto į tris laukus. Mėlynai dažytos skrynios priekis šonuose yra puoštas štampavimo būdu atliktomis vertikaliomis raudonų ir baltų taškelių juostomis, o viduryje – saulute iš raudonų lelijėlių žiedų. Užraktą išryškina raudoni vertikalūs augaliniai motyvai abipus jo. Mėlynas, į viršų platėjantis skrynios galas yra ištapytas juodu įstrižai languotu tinkleliu, o šonuose sutvirtintas apkalais.
Skrynios, kuri rasta ekspedicijoje Šipiniškio vk., Labanoro apyl., Švenčionėlių r.savininkė buvo Levonija Gudelienė.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinės, geležiniais apkalais apkaltos skrynios priekinė plokštuma ir galas. Tamsiai mėlyna skrynia yra dekoruota štampavimo būdu raudonos ir baltos spalvų dviejų formų žiedukais. Priekinėje skrynios plokštumoje jie yra išdėstyti trimis juostomis, o galinėje dalyje – komponuoti ratu aplink vidurį bei palei skrynios kraštus.
Skrynios, kuri rasta ekspedicijos metu Pagaigalio vk., Labanoro apyl., savininkas buvo Andrius Stundžia.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Ant keturkampio plytos formos pagrindo horizontaliai pritvirtintas minkštai išbanguotas molio luitas su horizontalia žiedimo faktūra. Dengtas ruda matine glazūra. Iš viršaus papurkšta mėlyna matine glazūra.

Aprašė Danutė Skromanienė

Siuvinėto kilimėlio, vadinto „divonėliu“ fragmentas. Juodame kilimėlio fone raudonais, žaliais ir baltais siūlais yra išsiuvinėtas augalinis motyvas – šaka su vienu dideliu ir penkiais smulkesniais žiedais.
Kilimėlį, kuris buvo rastas ekspedicijos metu Šlapimo k., Labanoro apyl., Švenčionėlių r., siuvinėjo Elena Pilipavičiūtė.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Popieriaus lape nupieštas sienos ornamento piešinys. Ruda, šviesiai mėlyna ir geltona spalvomis tapytą juostinį ornamentą sudaro ritmiškai besikaitaliojantys geometrinės formos augaliniai motyvai: iš stilizuotų keturių lelijos žiedų sukomponuota keturlapė žvaigždutė bei išilgintas lelijos žiedas. Tarp jų kairėje ornamento pusėje yra įkomponuotas apskritimas su monograma AM viduje. Raides papildo lelijų šakelė bei smulkūs žvaigždučių motyvai.
Ornamentas buvo rastas Saldutiškio bažnyčioje, Saldutiškio apyl., Švenčionėlių r.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Popieriaus lape tušu nupieštas prieangio, vadinto „gonku“ pastoginės lentos ornamento piešinys. Ornamento pagrindą sudaro lentoje išpjaustyti kiaurapjūviai didesni ir mažesni apskritimai. Lentos kraštas profiliuotas.
Gonko pastoginė lenta buvo rasta Serlėdiškio vk., Labanoro apyl., Švenčionėlių r. Lentą 1918 m. dirbo Anupras Trinkūnas.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Nupieštas medinės rankšluotinės, vadintos „abrusnyku“ vaizdas ir prieko ir šono. Rankšluostinė dažyta bordo spalva. Jos priekis viršuje profiliuotas ir puoštas trimis vertikaliais stilizuotų medelių motyvais. Rankšluostinės šono apačia profiliuota ir primena stilizuotą augalo šakelę.
Rankšluotinę, kuri buvo rasta Šipiniškio vk., Labanoro apyl., Švenčionėlių r., dirbo Antanas Deveikėlis.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Popieriaus lape nupieštas langas. Piešinio mastelis 1:10. Stačiakampis langas dvivėris, šešių dalių. Medinio aprėminimo viršuje yra melsvai paspalvinta geometrinio ornamento kompozicija iš dviejų rombų ir trijų apskritimų. Viršuje pritaisytas kiaurapjūviu riestiniu ornamentu puoštas antlangis. Lango aprėminimo apačia kukliai profiliuota.
Langas buvo rastas liaudies meno ekspedicijoje Serlėdiškio vk., Labanoro apyl., Švenčionėlių r. pas Silvestrą Urboną.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinės, geležiniais apkalais apkaltos skrynios priekinė plokštuma ir antvožas. Šviesiai ruda skrynia yra dekoruota štampavimo būdu raudonos, baltos, geltonos, žalios ir juodos spalvų raštais, sudarytais iš žiedukų, eglutės formos šakelių ir taškelių. Priekinėje plokštumoje ornamentiniai motyvai komponuoti plačiame viduriniame lauke, suvesti į rato, ovalo, puslankio ir išlenktos šakelės formas. Skrynios kraštus puošia smulkių žiedelių ornamentinės juostos. Apkalai antvožą dalija į keturias dalis. Viduriniąsias puošia iš smulkių žiedelių sukomponuotų ratukų juostos.
Skrynios, kuri rasta ekspedicijoje Trūdos vk., Labanoro apyl., savininkė buvo Aleksandra Gintautienė.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Popieriaus lape nupieštas langas. Piešinio mastelis 1:9. Stačiakampis langas dvivėris, šešių dalių. Medinio aprėminimo viršuje yra laiptuotas karnizas, kurio apačia puošta profiliuota liežuvėlių eile. Virš lango esantį antlangį sudaro kiaurapjūvis riestinių formų augalinis ornamentas. Polangis taip pat sukomponuotas iš kiaurapjūvių riestinio ornamento detalių.
Langas, kurį 1890 m. dirbo Antanas Girkus, buvo rastas liaudies meno ekspedicijoje Skiemonių k., Skiemonių apyl., Anykščių r.

Aprašė Daiva Beliūnienė