LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Geležinis kapinių kryžius piešinyje yra nupieštas juodu tušu. Kryžma yra nukalta iš dvigubų geležies juostų, tarp kurių įkomponuotas vingiuotas žalčiuko motyvas. Kryžmos galai – suapvalinti ir užbaigti mažais kryželiais. Tarpuose tarp kryžmos dalių – po du žalčiukų pavidalo spindulius, kurių galai užsibaigia rutuliukais ir vieną tiesų, strėlės pavidalo spindulį. Kryžiaus apačioje – pusmėnulis.
Geležinis kryžius yra rastas ekspedicijos metu Saldutiškio kapinėse Saldutiškio apyl., Švenčionėlių r.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinis kryžius piešinyje nupieštas juodu tušu. Nupiešta kryžma ir dalis stiebo. Kryžmos galus užbaigia trilapio motyvas, o tarpus tarp kryžmos dalių užpildo kiaurapjūviu pjaustinėtas stilizuotas riestinių formų augalinis ornamentas. Kryžiaus centre yra nedidelė stilizuota penkiakampė koplytėlė su kryželiu. Apačioje yra prikalti stilizuoti Kristaus kankinimo įrankiai. Kryžiaus stiebas – keturkampis, profiliuotas.
Apie 1893 m. Antano Girkaus dirbtas medinis kryžius rastas ekspedicijos metu Skiemonių k., Skiemonių apyl., Anykščių r.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Popieriaus lape nupieštos medinio gyvenamo namo durys. Piešinio mastelis 1:10. Medinės durys vienvėrės, padažytos melsva ir balsva spalvomis, puoštos geometriniais profiliuotų rombų motyvais. Durų raštą sudaro vienodų segmentų kompozicija.
Durys buvo rastos liaudies meno ekspedicijoje Intiklės vk., Labanoro apyl., Švenčionėlių r. pas Antaniną Meiduvienę.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Nupieštas ornamento motyvas, kuris puošė spintos dalį tarp stalčių. Ornamentą sudaro tarp dviejų stalčių komponuotas dvibriaunis šešialapio žiedo motyvas virš kurio mažėjančia tvarka yra išdėstytos pailgų lapelių poros. Fragmentas piešinyje paspalvintas pilkai.
Ornamentas pieštas liaudies meno ekspedicijoje Labanore, Labanoro apyl., Švenčionėlių r.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Geležinis kapinių kryžius piešinyje yra nupieštas juodu tušu. Kryžius yra nukaltas iš dvigubų geležies juostų, kurios persipina kryžmos galuose ir sudaro stilizuoto lelijos žiedo motyvą. Tarpuose tarp kryžmos dalių yra įkomponuota po spindulį, kurį sudaro tiesi geležies juosta su kilpele gale, prie kurios iš šonų glaudžiasi po žalčiuko pavidalo susiraičiusį spindulį, kurio galai užsibaigia rutuliuku. 

1855 m. geležinis kryžius yra iš Jaloveckio dvaro kapinių, esančių Saldutiškio apyl., Švenčionėlių r.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinės kraitinės skrynios antvožas. Fonas – mėlynas, apkalai – juodi, ornamentas atliktas spausdintine technika raudonos, baltos ir geltonos spalvų dažais. Ornamentas, sudarytas iš gėlyčių, šakelių, žvaigždučių, taškelių, geometrinių detalių, komponuojamas juostomis abipus juodų apkalų. Vidurinės dalies plote žiedų motyvai yra stambesni, komponuoti laisviau.
Skrynia buvo rasta Skiemonyse, Skiemonių apyl., Anykščių r. Ji priklausė Navickienei Benediktai.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Nupieštas medinės, tamsiai raudona spalva dažytos spintos priekis. Spinta dviejų durų, kuriose yra po du melsvai pilkus stačiakampius laukus. Juose juoda ir geltona spalva nutapyti stilizuoti augaliniai ir ornamentiniai motyvai. Viršutiniuose laukuose – stilizuoto augalo vazoje motyvas. Tarp laukų, durų viduryje juodai parašyti metai „1891“. Spintos apačioje – ilgas stalčius. Karnizai viršuje ir apačioje profiliuoti, dažyti juodai. Piešinyje yra pažymėti matmenys.
Spinta buvo rasta liaudies meno ekspedicijoje Skiemonių k., Skiemonių apyl., Anykščių r. pas Marijoną Žiukienę.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinės skrynios antvožas ir galas. Skrynia yra dažyta tamsiai mėlyna spalva. Geležiniai apkalai antvožą padalina į tris laukus. Šoniniuose laukuose komponuojama po plačialapio augalo šakelę, o viduriniame – plačialapio dvikamienio augalo vazoje motyvas. Augalai yra tapyti žalia, balta ir oranžine spalvomis. Skrynios galas yra dekoruotas tų pačių spalvų augalo šakelėmis.
Skrynios, kuri ekspedicijos metu rasta Labanore, Labanoro apyl., Švenčionėlių r. savininkė buvo Petrė Pelėdienė.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinės kraitinės skrynios priekinė plokštuma. Tamsiai žalios spalvos skrynia yra apkalta rudais geometrinių formų apkalais. Trys apkalų juostos, kartu su žalios ir raudonos spalvos tapytais elementais tarpuose, primena stilizuotą tulpės žiedą. Viršuje – žaliai išrašyti metai „1865“. Skrynios kraštai ir profiliuotos pakojos yra dažyti juodai.
Skrynia, rasta Skiemonių k., Skiemonių apyl., Anykščių r. priklausė Aleksandrui Trumpai. Skrynia buvo jo bobutės.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Nupieštas medinės spintos rūbams, tarmiškai vadintos „šėpa“, priekis. Spinta dažyta tamsiai rudai, fonas pamargintas plačiais tamsiais pabraukimais. Durys vienvėrės, kompoziciškai suskaidytos į du šviesiai mėlynai įrėmintus kvadratinius tamsiai žalius laukus, kuriuos puošia mėlynos, geltonos, raudonos, juodos spalvų dekoratyvine tapyba. Viršutiniame lauke nutapyta stilizuota šakelė su paukšteliu, saulutė. Apatiniame – ornamentinė saulutė. Laukų kampuose ir tarpe tarp laukų nutapyti smulkūs ornamentai iš krypučių. Spintos apačioje du stalčiai. Virš durų geltonai parašytos raidės „M. П“", reiškiančios „Mykolas Pipiras“ ir saulutė tarp jų. Profiliuotas viršutinis karnizas padažytas tamsiai žalia, mėlyna spalvomis. Apatinis karnizas tamsiai žaliais, pakojos į apačią siaurėja.
Apie 1870 m. daryta spinta, kuri buvo rasta liaudies meno ekspedicijoje Želtiškių k., Skiemonių apyl., Anykščių r. pas Juozą Pipirą, priklausė jo diedukui.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinio kuparėlio priekinė plokštuma. Šviesiai mėlynos spalvos skrynia yra apkalta juodais apkalais ir dekoruota spausdintine technika geltona, balta, raudona spalvomis atliktu ornamentu. Smulkūs žiedelių, taškelių motyvai yra komponuoti paralelinėmis juostomis. Apkalai dalina plokštumą į tris dalis. Vidurinioji – plačiausia ir joje, be juostų, žemiau užrakto ir virš jo dar yra komponuotos nedidelės saulutės. Skrynios pakojos profiliuotos.
Kuparėlis, kuris buvo rastas Žiogų k., Skiemonių apyl., Anykščių r., priklausė Karolinai Žiogienei. Skrynią dirbo jos brolis apie 1885.

Aprašė Daiva Beliūnienė

Medinio kuparo priekinė plokštuma. Skrynia – tamsiai mėlynos spalvos, apkalai – juodi, apvesti geometrizuotomis, langučių motyvu dekoruotomis raudonomis juostomis. Apkalai dalina plokštumą į keturias dalis. Skrynia puošta spausdintine technika geltona, balta, raudona spalvomis. Smulkūs žiedelių, taškelių, lapelių, ratukų motyvai komponuojami juostomis šoninėse plokštumos dalyse ir vientisu arkos pavidalo motyvu – vidurinėse. Skrynios pakojos profiliuotos.
Skrynia rasta Skiemonių k., Skiemonių apyl., Anykščių r. Jos savininkas buvo Klemas Bučius.

Aprašė Daiva Beliūnienė