Paieškos kriterijai:

  • Autorius: Kanutas Ruseckas
 
Objektai surūšiuoti pagal
     
  • Kunigo galvos eskizas

    Kunigo galvos eskizas

    Kanutas Ruseckas
  • Kristus Nukryžiuotasis

    Kristus Nukryžiuotasis, XIX a.

    Kanutas Ruseckas

    Vyro akto studija paveikslui „Nukryžiuotas Kristus“ (tikriausiai, sukurta tapant Nukryžiuotojo freską Vilniaus Bernardinų bažnyčios fasade). Kryžius su Nukryžiuotuoju pavaizduotas per visą paveikslo aukštį. Vyras nuogas, jo galva pasvirusi ant dešinio šono, žvilgsnis pakeltas į viršų. Detaliai perteikta raumenų anatomija. Fone vaizduojamas rusvas kalnų peizažas su rytietiško miesto statiniais.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Autoportretas

    Autoportretas, XIX a.

    Kanutas Ruseckas

    Portretas biustinis. Dailininkas vaizduojamas maždaug 45 metų amžiaus, trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę, veidą atgręžęs į žiūrovą. Jis rudaplaukis, su žandenomis. Vilki juodą švarką ir baltus marškinius, kurių apykaklė pastatyta ir parišta juoda kaklaskare. Fonas bedaiktis rudas. Portretas tapytas ant kito paveikslo, kuris vietomis persišviečia, ypač – kaktos srityje.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Liūto galva

    Liūto galva

    Kanutas Ruseckas
  • Bakchanalija

    Bakchanalija, XIX a.

    Kanutas Ruseckas, Peter Paul Rubens

    Peterio Paulo Rubenso apie 1615 m. tapyto paveikslo „Bakchanalija“ (saugomas A. Puškino dailės muziejuje Maskvoje) mažo formato kopija (eskizas).
    Vaizduoja girtą vyno ir ekstazės dievą Bakchą, besilinksminantį tarp nuolatinių savo palydovų satyrų.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Italijos laukai su raiteliu

    Italijos laukai su raiteliu, 1826 m.

    Kanutas Ruseckas, Gaspard Dughet

    Gasparo Dughet peizažo, saugomo Romoje Kolona rūmų (Palazzo Colonna) dailės galerijoje, kopija.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius

    Vyskupas Andrius Benediktas Klongevičius, 1833 m.

    Karolis Ripinskis, Kanutas Ruseckas

    Vilniaus universiteto auklėtinis, tapytojas ir litografas Karolis Ripinskis (1809–1892), Jono Rustemo ir Vincento Smakausko mokinys, bendradarbiavęs su Jonu Kazimieru Vilčinskiu, jam leidžiant garsųjį „Album de Wilna“, neabejotinai buvo gabus piešėjas. Puikus to įrodymas – dvasininko Andriaus Benedikto Klongevičiaus portretas. Jame, kaip ir daugelyje K. Ripinskio sukurtų iškiliųjų Lietuvos asmenybių portretų, nėra dėmesį blaškančių pašalinių detalių, pasirinktas neutralus fonas, geriausiai išryškinantis portretuojamojo bruožus, rimties, susikaupimo būseną. Andrius Benediktas Klongevičius (1767–1841) – vyskupas, filosofas, švietėjas, rašytojas. Gimė Alūkstoje, valstiečių šeimoje. Mokykloje Klungio pavardę pasikeitė į Klongevičiaus. Vilniaus universiteto ir Vilniaus misionierių kunigų seminarijos auklėtinis, Kražių gimnazijos mokytojas, Vyriausiosios kunigų seminarijos kapelionas, rektorius, profesorius (dėstė dogmatinę teologiją ir bažnytinę istoriją). Universitetui pavedus, keletą metų ėjo Vilniaus cenzūros komiteto pirmininko pareigas. 1828 m. tapo Vilniaus vyskupijos administratoriumi. Aktyviai lankė parapijas, domėjosi žmonių gyvenimu, švietimo reikalais, rūpinosi sudrausminti kunigus, davė tikslius nurodymus dėl pamaldų tvarkos, rekolekcijų, pamokslų sakymo, giedojimo, elgesio su žmonėmis. 1830 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Lietuvos Brastos vyskupu sufraganu. Už palankumą 1831 metų sukilėliams išsiųstas į Jaroslavlį, bet caras, išklausęs vyskupo įtikinamų paaiškinimų apie įvykius Lietuvoje ir skundo dėl Bažnyčiai daromų skriaudų, grąžino vyskupą į Vilnių. Caro valdžiai uždarius universitetą, buvo Romos katalikų dvasinės akademijos Vilniuje steigimo iniciatorius. Nuo 1840 m. – Vilniaus vyskupas. Yra išspausdinęs nemažai pamokslų, dalį jų išvertė į lietuvių kalbą, išleido litanijų ir maldų lietuviškai.

    Aprašė Regina Urbonienė

  • Valstietis su šluotomis

    Valstietis su šluotomis, 1851 m.

    Kanutas Ruseckas

    Lapo centre visu ūgiu vaizduojamas senyvo amžiaus vyras, ant pečių nešantis beržines šluotas. Jis vilki gelsvai pilkos spalvos trinyčius, perrištus violetine juosta, po jais matosi apiplyšę kailiniai. Kojos apvyniotos antkojais ir perrištos apivaromis, avi liepos karnų vyžomis. Viena ranka pirštinėta, ant jos kabo baltas maišas su maistu. Fonas neužtapytas, tik ties vyro kojomis pavaizduotas pilkas žemės lopinėlis. Piešinys ir tapyba eskiziniai. Potėpis laisvas.
    Nesignuota.

    Pagal inventorinį aprašymą parengė Rima Rutkauskienė

  • Italijos kalnuotas kraštovaizdis su upe

    Italijos kalnuotas kraštovaizdis su upe, XIX a.

    Kanutas Ruseckas

    Vaizdas į kalnuota vietove tekančią upę nuo terasos, kurios mūrinių sienų fragmentai pavaizduoti pirmame paveikslo plane apačioje ir kairėje. Upė, artėdama link terasos, išplatėja, apglėbdama jos viduryje susidariusią krūmais apaugusią salą. Antrajame plane dešinėje nutapytas upe plaukiantis burinis laivelis, kairėje – krante išsidėsčiusios gyvenvietės fragmentas. Tolumoje matosi melsvos kalnų viršūnės. Dangus melsvai pilkas su balkšvais kamuoliniais debesimis.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė

  • Campania Romana

    Campania Romana, XIX a.

    Kanutas Ruseckas
    Kalnuotos vietovės peizažas su mūriniu pastatu. Pirmame plane vaizduojamas rudas nelygios žemės paviršius. Antrame plane kairėje nutapytas mūrinis pastatas su aukštu bokštu. Tolumoje matyti neaukšti melsvi kalnai. Dangus melsvai balkšvas su šviesiai violetiniais debesimis.
    Nesignuota.

    Aprašė Dalia Tarandaitė
  • Rudens peizažas su medine tvora
  • Liūto studija

    Liūto studija, XIX a.

    Kanutas Ruseckas
  • Rodomi įrašai nuo 13 iki 24
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 25