LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Jonas Rustemas (1762–1835) – dailininkas, dailės pedagogas. Gimė Stambule armėno (?) ir prancūzės šeimoje. Dailės mokėsi Varšuvoje pas Žaną pjerą Norbleną ir Marčelo Bačiarelio vadovaujamose karališkosiose tapybos dirbtuvėse. 1788–1790 buvo išvykęs į Vokietiją, grįžęs dirbo įvairiuose dvaruose. 1798 paskirtas Pranciškaus Smuglevičiaus adjunktu Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedroje. Po Smuglevičiaus mirties perėmė vadovavimą katedrai (nuo 1811 – profesorius). Rūpinosi dailės dėstymo metodikos tobulinimu, VU dailės kolekcijos ir kitų mokymo priemonių kaupimu, organizavo studentų darbų parodas. Tapė daugiausia portretus, yra sukūręs buitinio žanro piešinių, istorinių kompozicijų, dekoracijų spektakliams. 1832 uždarius universitetą, dažnai viešėjo Petro Puzino dvare Puškose prie Ignalinos. Čia ir mirė, palaidotas Dūkšto dvaro koplyčioje.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Kortų piešiniai groteskiški, pasižymintys subtilia kontūrine linija, idealizuotomis formomis. Jų personažai - tai skirtingų profesijų, tautybių žmonės: gatvės muzikantai, cirko artistai, šlavėjai, batsiuviai, žydai, turkai. J.Rustemas temas ir motyvus rinkosi iš įvairių kasdienio gyvenimo sričių, vaizdavo dvarininkų, miestiečių, valstiečių buitį, religinių apeigų scenas, procesijų fragmentus. Kortoje pavaizduotas medžiotojas su šuniu.

Kortų piešiniai groteskiški, pasižymintys subtilia kontūrine linija, idealizuotomis formomis. Jų personažai - tai skirtingų profesijų, tautybių žmonės: gatvės muzikantai, cirko artistai, šlavėjai, batsiuviai, žydai, turkai. J.Rustemas temas ir motyvus rinkosi iš įvairių kasdienio gyvenimo sričių, vaizdavo dvarininkų, miestiečių, valstiečių buitį, religinių apeigų scenas, procesijų fragmentus. Kortoje pavaizduotas vyras su lapų vainiku.

Kortų piešiniai groteskiški, pasižymintys subtilia kontūrine linija, idealizuotomis formomis. Jų personažai - tai skirtingų profesijų, tautybių žmonės: gatvės muzikantai, cirko artistai, šlavėjai, batsiuviai, žydai, turkai. J.Rustemas temas ir motyvus rinkosi iš įvairių kasdienio gyvenimo sričių, vaizdavo dvarininkų, miestiečių, valstiečių buitį, religinių apeigų scenas, procesijų fragmentus. Kortoje pavaizduotas berniukas, laikantis šunį už ankaklio.

Kortų piešiniai groteskiški, pasižymintys subtilia kontūrine linija, idealizuotomis formomis. Jų personažai - tai skirtingų profesijų, tautybių žmonės: gatvės muzikantai, cirko artistai, šlavėjai, batsiuviai, žydai, turkai. J.Rustemas temas ir motyvus rinkosi iš įvairių kasdienio gyvenimo sričių, vaizdavo dvarininkų, miestiečių, valstiečių buitį, religinių apeigų scenas, procesijų fragmentus. Kortoje pavaizduotas batsiuvys, rankoje laikantis plaktuką.

Kortų piešiniai groteskiški, pasižymintys subtilia kontūrine linija, idealizuotomis formomis. Jų personažai - tai skirtingų profesijų, tautybių žmonės: gatvės muzikantai, cirko artistai, šlavėjai, batsiuviai, žydai, turkai. J.Rustemas temas ir motyvus rinkosi iš įvairių kasdienio gyvenimo sričių, vaizdavo dvarininkų, miestiečių, valstiečių buitį, religinių apeigų scenas, procesijų fragmentus. Kortoje pavaizduotas vyras, laistantis gėlę vazone.

Kortų piešiniai groteskiški, pasižymintys subtilia kontūrine linija, idealizuotomis formomis. Jų personažai - tai skirtingų profesijų, tautybių žmonės: gatvės muzikantai, cirko artistai, šlavėjai, batsiuviai, žydai, turkai. J.Rustemas temas ir motyvus rinkosi iš įvairių kasdienio gyvenimo sričių, vaizdavo dvarininkų, miestiečių, valstiečių buitį, religinių apeigų scenas, procesijų fragmentus. Kortoje pavaizduoti vienuoliai.

Kortų piešiniai groteskiški, pasižymintys subtilia kontūrine linija, idealizuotomis formomis. Jų personažai - tai skirtingų profesijų, tautybių žmonės: gatvės muzikantai, cirko artistai, šlavėjai, batsiuviai, žydai, turkai. J.Rustemas temas ir motyvus rinkosi iš įvairių kasdienio gyvenimo sričių, vaizdavo dvarininkų, miestiečių, valstiečių buitį, religinių apeigų scenas, procesijų fragmentus. Kortos pirmame plane pavaizduotas klūpintis vaikas, antrame plane klūpintis vyras su angelu.

Kortų piešiniai groteskiški, pasižymintys subtilia kontūrine linija, idealizuotomis formomis. Jų personažai - tai skirtingų profesijų, tautybių žmonės: gatvės muzikantai, cirko artistai, šlavėjai, batsiuviai, žydai, turkai. J.Rustemas temas ir motyvus rinkosi iš įvairių kasdienio gyvenimo sričių, vaizdavo dvarininkų, miestiečių, valstiečių buitį, religinių apeigų scenas, procesijų fragmentus.Kortoje pavaizduotas vyras, laikantis lazdą ir portfelį.

Augustas Bekiu (1771–1824) – gydytojas. Kilęs iš Gardino. Vilniaus universitete dėstė patologiją ir higieną. Filosofijos (1789) ir medicinos (1793) daktaras, profesorius (1799). 1803 m. susipažinęs Škotijoje su vakcinacija nuo raupų, pirmasis pradėjo ją praktikuoti Lietuvoje. 1805 m. su kolegomis įsteigė Vilniaus medicinos draugiją, 1808 m. su Jozefu Franku – Vakcinacijos institutą.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Povilas Tarengis (1767–1830) – literatas, garsėjęs poetiniu talentu Italijoje. Kaip lotynų kalbos ir literatūros specialistas, Vilniaus Universiteto rektoriaus Jeronimo Stroinovskio buvo pakviestas dėstyti į Vilniaus universitetą. 1804–1807 m. dėstė lotynų kalbą ir literatūrą. Gyvendamas Vilniuje, išleido keletą knygų – „La morte di Achile...“ ir kt. Nepateisinęs universiteto vilčių, grįžo į Romą.

Aprašė Rasa Adomaitienė

Kortų piešiniai groteskiški, pasižymintys subtilia kontūrine linija, idealizuotomis formomis. Jų personažai - tai skirtingų profesijų, tautybių žmonės: gatvės muzikantai, cirko artistai, šlavėjai, batsiuviai, žydai, turkai. J.Rustemas temas ir motyvus rinkosi iš įvairių kasdienio gyvenimo sričių, vaizdavo dvarininkų, miestiečių, valstiečių buitį, religinių apeigų scenas, procesijų fragmentus. Kortoje pavaizduotas vyras, vienoje rankoje laikantis lazdą, kitoje - žąsį, šalia jo dvi einancios ir nešančios krepšius moterys, viena - klūpinti.