LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Kairėje prie trijų aukštų namo žmogus veža karučius. Kitas žmogus eina šaligatviu. Dešinėje pusėje šaligatviu eina du žmonės. Tolumoje – dviejų aukštų namas. 

Fáinšteinas Chaimas Mejeris – Lietuvos grafikas, tapytojas. Per Pirmąjį pasaulinį karą su tėvais buvo pasitraukęs į Rusiją. 1920 m. grįžo į Lietuvą. 1932 m. baigė Kauno meno mokyklos Grafikos studiją. Nuo 1933 m. dalyvavo parodose. Per Antrąjį pasaulinį karą kalintas Kauno gete (žūties aplinkybės nežinomos).

Sukūrė (medžio raižinio, linoraižinio technika) knygų iliustracijų (Z. Margolino satyrai „Pasaka apie žvejį ir auksinę žuvelę“, 1937 m., jidiš kalba), estampų: peizažų, buitinių kompozicijų. Žymiausi kūriniai – Vytauto Didžiojo universiteto profesorių ir kitų Lietuvos kultūros veikėjų portretai. Išliko tik keli tapybos kūriniai. Raiškai būdinga dramatinė įtampa, ekspresionizmo bruožai. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Vilniaus universiteto Grafikos kabinetas.

Vaizduojamas kiemo vidus. Kairėje pusėje tvora. Dešinėje pusėje du sandėliukai. Tolumoje gyvenamieji namai. 

Fáinšteinas Chaimas Mejeris – Lietuvos grafikas, tapytojas. Per Pirmąjį pasaulinį karą su tėvais buvo pasitraukęs į Rusiją. 1920 m. grįžo į Lietuvą. 1932 m. baigė Kauno meno mokyklos Grafikos studiją. Nuo 1933 m. dalyvavo parodose. Per Antrąjį pasaulinį karą kalintas Kauno gete (žūties aplinkybės nežinomos).

Sukūrė (medžio raižinio, linoraižinio technika) knygų iliustracijų (Z. Margolino satyrai „Pasaka apie žvejį ir auksinę žuvelę“, 1937 m., jidiš kalba), estampų: peizažų, buitinių kompozicijų. Žymiausi kūriniai – Vytauto Didžiojo universiteto profesorių ir kitų Lietuvos kultūros veikėjų portretai. Išliko tik keli tapybos kūriniai. Raiškai būdinga dramatinė įtampa, ekspresionizmo bruožai. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Vilniaus universiteto Grafikos kabinetas.

Levas Karsavinas (1882 Sankt - Peterburgas-1952 Abezė, Komija) istorikas, profesorius. 1906 baigė studijas Sankt - Peterburgo universiteto istorijos - filologijos fakultete. Augustino Valdemaro pakviestas, 1928 profesoriavo Kauno universitete. Buvo ištremtas į Abezę, ten mirė ir palaidotas. Išraiškingas portretas stilizuoto piešinio, vaizduojantis lieso veido, liūdnų akių vyrą su ilga barzda bei ūsais, kurio žvilgsnis sutelktas ir nukreiptas į tolį.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Realistinio piešinio, išraiškingas vyro portretas. Stambiu planu pavaizduotas galvą apsigobęs sėdintis barzdotas vyras. Pozuotojas pamaldžiai pakėlęs akis aukštyn, susikaupęs, rankose laiko atverstą knygą. Kompozicijos fone interjero detalės, religiniai atributai, degančios žvakės.

Aprašė Irena Dobrovolskaitė.

Vertikalaus formato lakšte vaizduojamas visafigūris sėdinčio senyvo rabino portretas. Vyras laiko rankoje maldos knygą, išvaizdoje išsiskiria galva, apgobta skraiste. Antrame plane matyti sinagogos interjero motyvai.

Horizontalaus formato lakšte grafikas įamžino XX a. 4 deš. vienos iš  Kauno gatvių vaizdą (tikėtina, kad senamiesčio). Medžio raižinyje akis traukia akmenų grindinys ir smulkiosios miesto architektūros detalės, tokios kaip gatvės žibintai.

Vertikalaus formato lakšte vaizduojamas visafigūris sėdinčio senyvo rabino portretas. Vyras laiko rankoje maldos knygą, išvaizdoje išsiskiria galva, apgobta skraiste. Antrame plane matyti sinagogos interjero motyvai. 

Pavaizduotas senamiesčio kiemas: iš trijų pusių – seni namai. Viršuje žmogus žiūri aukštyn ir kairės rankos pirštu rodo į viršų. 

Fáinšteinas Chaimas Mejeris – Lietuvos grafikas, tapytojas. Per Pirmąjį pasaulinį karą su tėvais buvo pasitraukęs į Rusiją. 1920 m. grįžo į Lietuvą. 1932 m. baigė Kauno meno mokyklos Grafikos studiją. Nuo 1933 dalyvavo parodose. Per Antrąjį pasaulinį karą kalintas Kauno gete (žūties aplinkybės nežinomos).

Sukūrė (medžio raižinio, linoraižinio technika) knygų iliustracijų (Z. Margolino satyrai „Pasaka apie žvejį ir auksinę žuvelę“, 1937 m., jidiš kalba), estampų: peizažų, buitinių kompozicijų. Žymiausi kūriniai – Vytauto Didžiojo universiteto profesorių ir kitų Lietuvos kultūros veikėjų portretai. Išliko tik keli tapybos kūriniai. Raiškai būdinga dramatinė įtampa, ekspresionizmo bruožai. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Vilniaus universiteto Grafikos kabinetas.

Vaizduojamas uždaras senamiesčio kiemas, apsuptas namų ir medinių sandėliukų. Tolumoje – tarpuvartė. Kiemas grįstas akmenimis, jame matyti du žmonės.