LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808–1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762–1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. „Mažuosiuose“ vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Vienok litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje dominuoja centrinis vaizdelis su sėdinčiu vyru, rūkančiu ilgą pypkę. Tai pagal Jono Rustemo autoportretą sukurta portretinė kompozicija.

Aprašė Regina Urbonienė

Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808–1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762–1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. „Mažuosiuose“ vilnietiškuose vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Viršeliui dailininkas pasirinko įmantrų vingrų šriftą ir centre įkomponavo Vilniui būdingą arkos motyvą su išraiškinga žibintu sau pasišviečiančio kelią barzdoto knygų prekeivio figūrėle.

Aprašė Regina Urbonienė

Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808–1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762–1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. „Vaizdinguose mažuosiuose“ vilnietiškuose vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Viršeliui dailininkas pasirinko įmantrų vingrų šriftą ir centre įkomponavo Vilniui būdingą arkos motyvą su išraiškinga žibintu sau pasišviečiančio kelią barzdoto knygų prekeivio figūrėle.

Aprašė Regina Urbonienė

Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808-1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762-1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. "Mažuosiuose" vilnietiškuose vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Jo litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje dominuoja dvi besišnekučiuojančios vilnietės, vilkinčios detaliai atkurtais, būdingais XIX a. miestiečių rūbais. Centre įkomponuota ypač žavi ir žaisminga mažučio amūro su fakelu figūrėlė.

Aprašė Regina Urbonienė

Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808-1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762-1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. "Mažuosiuose" vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Šios litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Ypač išraiškinga centrinė ilgą pypkę rūkančio vyro figūra, sukurta pagal Jono Rustemo "Autoportretą su pypke".

Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808-1837) litografijų aplanke "Vilniaus prisiminimai" atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Vienok, litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, dailininko sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje matome orią pasivaikščioti išėjusių miestiečių šeimą, grakščią damą, važiuojančią atvira karieta, išraiškingą daugiafigūrę sceną prie pravirų pastato durų ir kt.

Aprašė Regina Urbonienė

Kazimieras Bachmatavičius (1808-1837), Jono Rustemo mokinys, labiau žinomas kaip litografas nei kaip tapytojas. Kilęs iš Dobrovlianų, Ašmenos pavieto Vilniaus gubernijoje (dab. Baltarusijos, Gardino srities), kurį laiką gyveno ir kūrė Vilniuje, o nuo 1830 gyveno Dobrovlianuose. Jo litografijų aplanke „Vilniaus prisiminimai” gyvai vaizduojamos buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape kelias skirtingo dydžio scenas ar pavienius tipažus, dažnai tarpusavyje nesusietus vientiso siužeto linija. Litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, dailininko sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje įkomponuotos scenos, sukurtos skirtingo intensyvumo linija, daugiausia vaizduoja XIX a. prekeivių buities epizodus.

Aprašė Regina Urbonienė

Kazimieras Bachmatavičius (1808-1837), Jono Rustemo mokinys, labiau žinomas kaip litografas nei kaip tapytojas. Kilęs iš Dobrovlianų, Ašmenos pavieto Vilniaus gubernijoje (dab. Baltarusijos, Gardino srities), kurį laiką gyveno ir kūrė Vilniuje, o nuo 1830 m. gyveno Dobrovlianuose. Jo litografijų aplanke "Vilniaus prisiminimai" atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas lape komponuoja kelias skirtingo dydžio scenas ar pavienius tipažus, dažnai tarpusavyje nesusietus vientiso siužeto linija. Jo kūriniai žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje įkomponuotos scenos atkuria XIX a. diduomenės pobūvių ir kasdienio gyvenimo epizodus.

Aprašė Regina Urbonienė

Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808–1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762–1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. „Mažuosiuose“ vilnietiškuose vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Vienok litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Ypač išraiškinga dešinėje viršuje įkomponuota scena su įtaigiai perteikta šviesotamsa, vaizduojanti priklaupusią, žibintu sau pasišviečiančią merginą.

Aprašė Regina Urbonienė

Kazimieras Bachmatavičius (1808–1837), Jono Rustemo mokinys, labiau žinomas kaip litografas nei kaip tapytojas. Kilęs iš Dobrovlianų, Ašmenos pavieto Vilniaus gubernijoje (dab. Baltarusija, Gardino sritis), kurį laiką gyveno ir kūrė Vilniuje, o nuo 1830 gyveno Dobrovlianuose. Jo litografijų cikle „Vilniaus prisiminimai“ atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape kelias skirtingo dydžio scenas ar pavienius tipažus, dažnai tarpusavyje nesusietus vientiso siužeto linija. Litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, dailininko sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Dobrovlianuose dailininkas sukūrė ir aplanko viršelį, kuriam pasirinko muitinės vartų motyvą. Tarp dviejų aukštų stulpų su romantizmo epochai būdingomis dinamiškomis raitelių skulptūromis, laisvai įkomponuojamas šriftas, o po juo – eilėje įvažiuoti į miestą rikiuojasi keliautojai. Tokiu išradingu sumanymu dailininkas simboliškai praveria „Vilniaus prisiminimų“ aplanką žiūrovui.

Aprašė Regina Urbonienė

Kazimieras Bachmatavičius (1808–1837), Jono Rustemo mokinys, labiau žinomas kaip litografas nei kaip tapytojas. Kilęs iš Dobrovlianų, Ašmenos pavieto Vilniaus gubernijoje (dab. Baltarusijos, Gardino srities), kurį laiką gyveno ir kūrė Vilniuje, o nuo 1830 gyveno Dobrovlianuose. Yra sukūręs litografijų pagal Giunterių šeimos dailininkų („Dobrovlianų prisiminimas“, 1835), Aleksandro Orlovskio („Orlosiados“, 1836)) ir Jono Rustemo piešinius („Vaizdingas mažųjų J. Rustemo kūrinių prisiminimas“, 1837), išleido litografijų aplankus „Vilniaus prisiminimas“ (1837) ir kt. Ši litografija iš „Vilniaus prisiminimų“ aplanko, sukurta remiantis Jono Rustemo piešiniais. Dailininkas grakščia meistriška linija, subtilia tonine modeliuote perteikia scenas iš Vilniaus aristokratijos gyvenimo.

Aprašė Regina Urbonienė