LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Kazimieras Bachmatavičius (1808-1837), Jono Rustemo mokinys, labiau žinomas kaip litografas nei kaip tapytojas. Kilęs iš Dobrovlianų, Ašmenos pavieto Vilniaus gubernijoje (dab. Baltarusijos, Gardino srities), kurį laiką gyveno ir kūrė Vilniuje, o nuo 1830 m. gyveno Dobrovlianuose. Jo litografijų aplanke "Vilniaus prisiminimai" gyvai atkuriamos buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape kelias skirtingo dydžio scenas ar pavienius tipažus, dažnai tarpusavyje nesusietus vientiso siužeto linija. Jo litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, dailininko sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje matome scenas iš XIX a. aristokratijos gyvenimo bei kelis išraiškingus varguomenės atstovų tipus.

Aprašė Regina Urbonienė

Kazimieras Bachmatavičius (1808–1837), Jono Rustemo mokinys, labiau žinomas kaip litografas nei kaip tapytojas. Kilęs iš Dobrovlianų, Ašmenos pavieto Vilniaus gubernijoje (dab. Baltarusijos, Gardino srities), kurį laiką gyveno ir kūrė Vilniuje, o nuo 1830 m. gyveno Dobrovlianuose. Jo litografijų cikle „Vilniaus prisiminimai“ atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape kelias skirtingo dydžio scenas ar pavienius tipažus, dažnai tarpusavyje nesusietus vientiso siužeto linija. Jo litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, dailininko sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje dominuoja XIX a. miestietiško gyvenimo epizodas prie Vilniaus Šv. Onos bažnyčios.

Aprašė Regina Urbonienė

Kazimieras Bachmatavičius (1808–1837), Jono Rustemo mokinys, labiau žinomas kaip litografas nei kaip tapytojas. Kilęs iš Dobrovlianų, Ašmenos pavieto Vilniaus gubernijoje (dab. Baltarusija, Gardino sritis), kurį laiką gyveno ir kūrė Vilniuje, o nuo 1830 gyveno Dobrovlianuose. Yra sukūręs litografijų pagal Giunterių šeimos dailininkų („Dobrovlianų prisiminimas“ (1835)), Aleksandro Orlovskio („Orlosiados“ (1836)) ir Jono Rustemo piešinius („Vaizdingas mažųjų Jono Rustemo kūrinių prisiminimas“ (1836)), išleido litografijų albumus „Vilniaus prisiminimai“ (1837) ir kt. Ši ankstyvojo Bachmatavičiaus kūrybinio laikotarpio litografija, vaizduojanti paslaptingą senovinio dvaro koplyčios interjerą, sukurta iš natūros ir dedikuota Adomui ir Aleksandrui Giunteriams, kaip „kuklių dailininko bandymų pavyzdys“.

Aprašė Regina Urbonienė

Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808–1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762–1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. „Mažuosiuose“ vilnietiškuose vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Vienok litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje dominuoja dvi besišnekučiuojančios vilnietės, vilkinčios detaliai atkurtais, būdingais XIX a. miestiečių rūbais. Centre įkomponuota ypač žavi ir žaisminga mažučio amūro su fakelu figūrėlė.

Aprašė Regina Urbonienė

Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808–1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762–1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. Jo nedideliuose vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Vienok litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Ypač išraiškinga centrinė, žibintu sau pasišviečiančio kelią, tamsi barzdoto praeivio figūrėlė.

Aprašė Regina Urbonienė

Kazimieras Bachmatavičius (1808–1837), Jono Rustemo mokinys, labiau žinomas kaip litografas nei kaip tapytojas. Kilęs iš Dobrovlianų, Ašmenos pavieto Vilniaus gubernijoje (dab. Baltarusija, Gardino sr.), kurį laiką gyveno ir kūrė Vilniuje, o nuo 1830 gyveno Dobrovlianuose. Žinomi keli jo litografijų ciklai pagal dailininko mėgiamo mokytojo piešinius. Įdomus, savitas jo sukurtas aštuoniolikos litografijų „Orlosiadų“ ciklas. Jo pavadinimui pasirinkta piešinių, pagal kuriuos litografuotas ciklas, autoriaus Aleksandro Orlovskio pavardė. Aleksandras Orlovskis (1777–1832), tapytojas ir grafikas, puikus batalinių scenų meistras. Litografija „Čerkeso apdaras“ vaizduoja čerkesų tautybės karį. Nors aplinka nenužymėta, ir autoriaus dėmesys sutelktas į pozuojančiojo aprangos ypatumus, juntama dailininko meistrystė. Kūrinys patraukia puikiu piešiniu, plastiška linija, minkšta tonine modeliuote.

Aprašė Regina Urbonienė

Kazimieras Bachmatavičius (1808-1837), Jono Rustemo mokinys, labiau žinomas kaip litografas nei kaip tapytojas. Kilęs iš Dobrovlianų, Ašmenos pavieto Vilniaus gubernijoje (dab. Baltarusijos, Gardino srities), kurį laiką gyveno ir kūrė Vilniuje, o nuo 1830 m. gyveno Dobrovlianuose. Jo litografijų cikle "Vilniaus prisiminimai" atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape kelias skirtingo dydžio scenas ar pavienius tipažus, dažnai tarpusavyje nesusietus vientiso siužeto linija. Litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, dailininko sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Dobrovlianuose dailininkas sukūrė ir aplanko viršelį, kuriam pasirinko muitinės vartų motyvą. Tarp dviejų aukštų stulpų su romantizmo epochai būdingomis dinamiškomis raitelių skulptūromis, laisvai įkomponuojamas šriftas, o po juo - eilėje įvažiuoti į miestą rikiuojasi keliautojai.Tokiu išradingu sumanymu dailininkas simboliškai praveria "Vilniaus prisiminimų" aplanką žiūrovui.

Aprašė Regina Urbonienė

Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808-1837) litografijų aplanke "Vilniaus prisiminimai" atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Vienok, litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, dailininko sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje matome orią pasivaikščioti išėjusių miestiečių šeimą, grakščią damą, važiuojančią atvira karieta, išraiškingą daugiafigūrę sceną prie pravirų pastato durų ir kt.

Aprašė Regina Urbonienė

Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808-1837) litografijų aplankas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762-1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. "Mažuosiuose" vilnietiškuose vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Vienok litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje dominuoja dvi besišnekučiuojančios vilnietės, vilkinčios detaliai atkurtais, būdingais XIX a. miestiečių rūbais. Centre įkomponuota ypač žavi ir žaisminga mažučio amūro su fakelu figūrėlė.

Aprašė Regina Urbonienė

Vilniaus universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808–1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762–1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. „Vaizdinguose mažuosiuose“ vilnietiškuose vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Vienok litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Viršeliui dailininkas pasirinko įmantrų vingrų šriftą ir centre įkomponavo Vilniui būdingą arkos motyvą su išraiškinga žibintu sau pasišviečiančio kelią barzdoto knygų prekeivio figūrėle.

Aprašė Regina Urbonienė

Kazimieras Bachmatavičius (1808-1837), Jono Rustemo mokinys, labiau žinomas kaip litografas nei kaip tapytojas. Kilęs iš Dobrovlianų, Ašmenos pavieto Vilniaus gubernijoje (dab. Baltarusijos, Gardino srities), kurį laiką gyveno ir kūrė Vilniuje, o nuo 1830 m. gyveno Dobrovlianuose. Jo litografijų cikle "Vilniaus prisiminimas" atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape kelias skirtingo dydžio scenas ar pavienius tipažus, dažnai tarpusavyje nesusietus vientiso siužeto linija. Litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, dailininko sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Šioje litografijoje matome scenas iš XIX a. aristokratijos gyvenimo bei kelis išraiškingus varguomenės atstovų tipus.

Aprašė Regina Urbonienė

Vilniaus Universiteto auklėtinio Kazimiero Bachmatavičiaus (1808–1837) litografijų ciklas, sukurtas pagal dailininko mėgiamo profesoriaus Jono Rustemo (1762–1835) kūrinius, liudija tiek garsaus tapytojo, tiek litografo meistriškumą. „Mažuosiuose“ vilnietiškuose vaizdeliuose atgyja buitinės ir romantizuotos miesto gyvenimo scenos, charakteringi Vilniaus krašto tipažai bei idealizuoti ar išgalvoti personažai. Dailininkas laisvai komponuoja lape keletą skirtingo dydžio scenų ar pavienių personažų, dažnai tarpusavyje nesusietų vientisa siužetine linija. Vienok litografijos žavi piešinio laisvumu bei lengvumu, minkšta formų ir apimčių modeliuote, sugebėjimu perteikti skirtingas nuotaikas, erdvės pojūtį. Ypač grakšti angelo, pasikinkiusio drugelius, figūrėlė, intriguojanti scena su mergina prie šulinio ir kt.

Aprašė Regina Urbonienė