LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Pranciškus Balcevičius (minimas 1746–1788) daugiausia kūrė religinės tematikos raižinius, papuošdamas juos dekoratyviniais elementais: konsolėmis, kartušais ir pan. Raižydamas Aušros Vartų Dievo Motinos atvaizdą, lenkų dailėtyrininkės Marijos Kalamajskos-Sed (Maria Kałamajska-Saeed) nuomone, jis rėmėsi Augsburgo raižytojo Juozapo Erazmo Belingo apie XVIII a. vid. sukurta graviūra. Joje Aušros Vartų Dievo Motina įkomponuota architektūriniame aprėminime su bokšteliais, kurių vėliavėlių forma suteikta Lietuvos ir Lenkijos herbams – Vyčiui ir ereliui. P. Balcevičiaus graviūra išraižyta sodria lanksčia linija, kaitaliojama su štrichavimu.

Aprašė Regina Urbonienė

Pranciškus Balcevičius (minimas 1746–1788) kūrė religinės tematikos vario raižinius, ekslibrisus, portretus. Jo kūryba turi rokokinių bruožų, naudojama daug šio stiliaus dekoratyvinių elementų: apvadų, kartušų ir kt. Daugiafigūrinėje kompozicijoje, išraižytoje kruopščiu paraleliniu ir susikertančiu štrichu, vaizduojamas šventasis Petras Regalatas, vilkintis vienuolio pranciškono rūbais, palaikomas trijų angelų. Apačioje, barokiniame kartuše su rokailio motyvais smulkiu šriftu išraižyti jo gyvenimo faktai. Tai iš Ispanijos kilęs šventasis, plačiai pagarsėjęs pranciškonų ordino reformomis, taip pat dideliu savo pamaldumu, atgaila, asketizmu ir pamokymais.

Aprašė Regina Urbonienė

Pranciškus Balcevičius kūrė religinės tematikos vario raižinius, ekslibrisus, portretus. Jo kūryba turi rokokinių bruožų, naudojama daug šio stiliaus dekoratyvinių elementų: apvadų, kartušų ir pan. Kruopščiu susikertančiu štrichu graviūroje išraižyta sudėtinga architektūrinė barokinių formų konstrukcija. Jos viršuje, ovaliniame medaljone, įkomponuotas šv. Jonas Nepomukas su penkių žvaigždžių nimbu, rankose laikantis krucifiksą. Žemiau, apskritime, vaizduojama šventojo nukankinimo scena. Jonas Nepomukas – tai XIV a. gyvenęs Prahos katedros kanauninkas. Vokietijos ir Čekijos karaliaus Vaclovo valia jis buvo numestas nuo tilto ir paskandintas už tai, kad neišdavė Vaclovo žmonos, karalienės Zofijos, išpažinties paslapties. Raižinio apačioje, augaliniu ornamentu aprėmintame kartuše, išraižytas šventojo vardas.

Aprašė Regina Urbonienė

Pranciškus Balcevičius (minimas 1746–1788) kūrė religinės tematikos vario raižinius, ekslibrisus, portretus. Jo kūryba turi rokokinių bruožų, naudojama daug šio stiliaus dekoratyvinių elementų: apvadų, kartušų ir kt. Dinamiškoje daugiafigūrinėje kompozicijoje, išraižytoje kruopščiu paraleliniu štrichu, debesyse vaizduojamas angelų apsuptas ir palaikomas šventasis Kajetonas, stebintis dangiškos šviesos nutviekstą liepsnojančią širdį – karšto tikėjimo simbolį.

Aprašė Regina Urbonienė

Pranciškus Balcevičius (minimas 1746–1788) kūrė religinės tematikos vario raižinius, ekslibrisus, portretus. Jo kūryba turi rokokinių bruožų, naudojama daug šio stiliaus dekoratyvinių elementų: apvadų, kartušų ir kt. Dinamiškoje daugiafigūrinėje kompozicijoje, išraižytoje kruopščiu paraleliniu štrichu, debesyse vaizduojamas angelų apsuptas ir palaikomas šventasis Kajetonas, stebintis dangiškos šviesos nutviekstą liepsnojančią širdį – karšto tikėjimo simbolį.

Aprašė Regina Urbonienė

Pranciškus Balcevičius (minimas 1746–1788) kūrė religinės tematikos vario raižinius, ekslibrisus, portretus. Jo kūryba turi rokokinių bruožų, naudojama daug šio stiliaus dekoratyvinių elementų: apvadų, kartušų ir kt. Dinamiškoje daugiafigūrinėje kompozicijoje, išraižytoje kruopščiu paraleliniu štrichu, debesyse vaizduojamas angelų apsuptas ir palaikomas šventasis Kajetonas, stebintis dangiškos šviesos nutviekstą liepsnojančią širdį – karšto tikėjimo simbolį.

Aprašė Regina Urbonienė

Pranciškus Balcevičius (minimas 1746–1788) kūrė religinės tematikos vario raižinius, ekslibrisus, portretus. Jo kūryba turi rokokinių bruožų, naudojama daug šio stiliaus dekoratyvinių elementų: apvadų, kartušų ir kt. Kruopščiu paraleliniu štrichu išraižytas peizažo fragmentas bei debesyse klūpinčio, angelų apsupto šv. Jono Nepomuko figūra, apsupta penkių žvaigždžių nimbu. Pasak legendos, jos pasirodžiusios toje vietoje, kur buvo nuskandintas šventasis. Į kompoziciją organiškai įjungta juosta su įrašytu šventojo vardu. Jonas Nepomukas – XIV a. gyvenęs Prahos katedros kanauninkas. Vokietijos ir Čekijos karaliaus Vaclovo valia jis buvo numestas nuo tilto ir paskandintas už tai, kad neišdavė Vaclovo žmonos, karalienės Zofijos, išpažinties paslapties. Šventasis Jonas Nepomukas ikonografijoje paprastai vaizduojamas su kunigo drabužiais, kryžiumi dešinėje rankoje ir palmės šakele kairėje. Šiame raižinyje palmės šakelę laiko angelas.

Aprašė Regina Urbonienė

Pranciškus Balcevičius kūrė religinės tematikos vario raižinius, ekslibrisus, portretus. Jo kūryba turi rokokinių bruožų, naudojama daug šio stiliaus dekoratyvinių elementų: apvadų, kartušų ir kt. Kruopščiu paraleliniu štrichu išraižytas peizažo fragmentas bei debesyse klūpinčio, angelų apsupto šv. Jono Nepomuko figūra, apsupta penkių žvaigždžių nimbu. Pasak legendos, jos pasirodžiusios toje vietoje, kur buvo nuskandintas šventasis. Į kompoziciją organiškai įjungta juosta su įrašytu šventojo vardu. Jonas Nepomukas – XIV a. gyvenęs Prahos katedros kanauninkas. Vokietijos ir Čekijos karaliaus Vaclovo valia jis buvo numestas nuo tilto ir paskandintas už tai, kad neišdavė Vaclovo žmonos, karalienės Zofijos, išpažinties paslapties. Šventasis Jonas Nepomukas ikonografijoje paprastai vaizduojamas su kunigo drabužiais, kryžiumi dešinėje rankoje ir palmės šakele kairėje. Šiame raižinyje palmės šakelę, simbolizuojančią kankinio mirtį, laiko angelas.

Aprašė Regina Urbonienė

Pranciškus Balcevičius (minimas 1746–1788) kūrė religinės tematikos vario raižinius, ekslibrisus, portretus. Jo kūryba turi rokokinių bruožų, naudojama daug šio stiliaus dekoratyvinių elementų: apvadų, kartušų ir kt. Dinamiškoje daugiafigūrinėje kompozicijoje, išraižytoje kruopščiu paraleliniu štrichu, debesyse vaizduojamas angelų apsuptas ir palaikomas šventasis Kajetonas, stebintis dangiškos šviesos nutviekstą liepsnojančią širdį – karšto tikėjimo simbolį.

Aprašė Regina Urbonienė

Pranciškus Balcevičius (minimas 1746–1788) daugiausia kūrė religinės tematikos raižinius, papuošdamas juos dekoratyviniais elementais: konsolėmis, kartušais ir pan. Raižydamas Aušros Vartų Dievo Motinos atvaizdą, lenkų dailėtyrininkės Marijos Kalamajskos-Sed (Maria Kałamajska-Saeed) nuoomone, jis rėmėsi Augsburgo raižytojo Juozapo Erazmo Belingo apie XVIII a. vid. sukurta graviūra. Jose Aušros Vartų Dievo Motina įkomponuota architektūriniame aprėminime su bokšteliais, kurių vėliavėlių forma suteikta Lenkijos ir Lietuvos herbams – tai erelis ir Vytis. P. Balcevičiaus graviūra išraižyta sodria lanksčia linija, kaitaliojama su štrichavimu. Kompoziciją papildo įvairūs įrašai.

Aprašė Regina Urbonienė

Pranciškus Balcevičius (minimas 1746–1788) kūrė religinės tematikos vario raižinius, ekslibrisus, portretus. Jo kūryba turi rokokinių bruožų, naudojama daug šio stiliaus dekoratyvinių elementų: apvadų, kartušų ir kt. Kruopščiu paraleliniu štrichu išraižytas peizažo fragmentas bei debesyse klūpinčio, angelų apsupto šv. Jono Nepomuko figūra, apsupta penkių žvaigždžių nimbu. Pasak legendos, jos pasirodžiusios toje vietoje, kur buvo nuskandintas šventasis. Į kompoziciją organiškai įjungta juosta su įrašytu šventojo vardu. Jonas Nepomukas – XIV a. gyvenęs Prahos katedros kanauninkas. Vokietijos ir Čekijos karaliaus Vaclovo valia jis buvo numestas nuo tilto ir paskandintas už tai, kad neišdavė Vaclovo žmonos, karalienės Zofijos, išpažinties paslapties. Šventasis Jonas Nepomukas ikonografijoje paprastai vaizduojamas su kunigo drabužiais, kryžiumi dešinėje rankoje ir palmės šakele kairėje. Šiame raižinyje palmės šakelę laiko angelas.

Aprašė Regina Urbonienė