LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Profesionalaus dailininko nutapyta Guido Reni (1572–1642) paveikslo, esančio Kapucinų bažnyčioje Romoje, sumažinta kopija (originalo dydis – 293 x 202). Šv. arkangelas Mykolas vaizduojamas pamynęs pusiau žmogaus, pusiau drakono pavidalo šėtoną. Arkangelas ant trumpos mėlynos tunikos vilki šarvus ir raudoną apsiaustą, kurio klostės kaip liepsnos liežuviai plaikstosi vėjyje. Dešinėje rankoje jis laiko kardą, kairėje – grandines, kuriomis surakintas šėtonas. Piktasis guli ant netvarkingai suverstų akmenų krūvos, už jos matyti pragaro liepsnos. Besvorė arkangelo figūra tarsi plevena ore, judesys grakštus ir dinamiškas – kompozicijoje pabrėžiama įstrižainė, einanti nuo pakeltos kardą laikančios arkangelo rankos link šėtono, paminto po jo kojomis.
Iš daugybės Lietuvos bažnyčiose randamų Guido Reni paveikslo „Šv. arkangelas Mykolas“ kopijų aptariama drobė išsiskiria geru piešiniu, subtiliu koloritu, jautriu ir tiksliu formų modeliavimu.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Paveikslas porinis šv. Joanos Pranciškos Šantalietės atvaizdui (T-2681). Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo seserų (vizitiečių) vienuolijos steigėjų šv. Pranciškaus Salezo ir šv. Joanos Pranciškos Šantalietės atvaizdai puošė šoninius, vienas priešais kitą įrengtus Vilniaus vizitiečių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios altorius. Abu paveikslai to paties formato, visafigūriai, sukomponuoti veidrodiniu principu – šv. Pranciškus Salezas trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę, šv. Joana Pranciška Šantalietė – į kairę.
Šv. Pranciškus Salezas vaizduojamas interjero fone, stovintis prie stalo, ant kurio padėta rašalinė ir atversta knyga. Rankoje jis laiko plunksną, tarsi ką tik atsitraukęs nuo rašomo veikalo (šv. Pranciškus Salezas yra parašęs daug teologijos veikalų, tarp jų – „Įvadą į dvasinį gyvenimą“, „Veikalą apie Dievo meilę“ ir kt.). Šventasis vilki vyskupo drabužiais (buvo Ženevos vyskupas) – balta rochete ant pilkos sutanos ir pilka modzete, krūtinę puošia pektoralas. Fone matyti lentyna su knygomis, kėdė, raudona draperija ir dvi angeliukų galvutės debesyse. Aplink šventojo galvą – skritulio formos nimbas. Paveikslo kompozicija iškilminga, artima reprezentaciniams portretams.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Detaliu, kruopščiu piešiniu, smulkia meistriška raižysena dailininkas Antonis Oleščinskis atkūrė barokinę Simono Čechovičiaus (1689–1775) kompoziciją „Šv. Juozapas su kūdikėliu Jėzumi“. Kūrinys buvo nutapytas Vizičių bažnyčiai Vilniuje. Raižinyje juntama, jog tai būta meistriškos tapybos. Jos autorius S. Čechovičius mokėsi Romos šv. Luko akademijoje, jam įtakos turėjo Rafaelis, Gvidas Renis ir kt. Raižytojas nepriekaištingai perteikė dailininko piešinio laisvumą, toninius niuansus, minkštai krintančias audinių klostes, kompoziciją papildydamas ornamentu dekoruota pusapvale arka kūrinio viršutinėje dalyje.

Aprašė Regina Urbonienė

Detaliu, kruopščiu piešiniu, smulkia meistriška raižysena dailininkas Antonis Oleščinskis atkūrė barokinę Simono Čechavičiaus (1689–1775) kompoziciją „Nukryžiuotasis Išganytojas“. Kūrinys buvo nutapytas Vilniaus katedrai. Raižinyje juntama, kad tai būta neabejotinai meistriškos tapybos. Jos autorius S. Čechavičius mokėsi Romos šv. Luko akademijoje, jam įtakos turėjo Rafaelis, Gvidas Renis ir kt. Raižytojas nepriekaištingai perteikė dailininko piešinio laisvumą, grakštumą, atkartojo subtilius toninius niuansus, minkštai krintančias audinių klostes ir kiek teatrališkas, tipiškai barokines apraudančiųjų pozas.

Aprašė Regina Urbonienė

Detaliu, kruopščiu piešiniu, smulkia meistriška raižysena dailininkas Antonis Oleščinskis atkūrė barokinę Simono Čechovičiaus (1689–1775) kompoziciją „Nukryžiuotasis Išganytojas“. Kūrinys buvo nutapytas Vilniaus katedrai. Raižinyje juntama, kad tai būta neabejotinai meistriškos tapybos. Jos autorius S. Čechovičius mokėsi Romos šv. Luko akademijoje, jam įtakos turėjo Rafaelis, Gvidas Renis ir kt. Raižytojas nepriekaištingai perteikė dailininko piešinio laisvumą, grakštumą, atkartojo subtilius toninius niuansus, minkštai krintančias audinių klostes ir kiek teatrališkas, tipiškai barokines apraudančiųjų pozas.

Aprašė Regina Urbonienė

Detaliu, kruopščiu piešiniu, smulkia meistriška raižysena dailininkas Antonis Oleščinskis atkūrė barokinę Simono Čechovičiaus (1689–1775) kompoziciją „Šv. Juozapas su kūdikėliu Jėzumi“. Kūrinys buvo nutapytas Vizičių bažnyčiai Vilniuje. Raižinyje juntama, jog tai būta meistriškos tapybos. Jos autorius S. Čechovičius mokėsi Romos šv. Luko akademijoje, jam įtakos turėjo Rafaelis, Gvidas Renis ir kt. Raižytojas nepriekaištingai perteikė dailininko piešinio laisvumą, toninius niuansus, minkštai krintančias audinių klostes, kompoziciją papildydamas ornamentu dekoruota pusapvale arka kūrinio viršutinėje dalyje.

Aprašė Regina Urbonienė

Detaliu, kruopščiu piešiniu, smulkia meistriška raižysena dailininkas Antonis Oleščinskis atkūrė barokinę Simono Čechovičiaus (1689–1775) kompoziciją „Šv. Juozapas su kūdikėliu Jėzumi“. Kūrinys buvo nutapytas Vizičių bažnyčiai Vilniuje. Raižinyje juntama, jog tai būta meistriškos tapybos. Jos autorius S. Čechovičius mokėsi Romos šv. Luko akademijoje, jam įtakos turėjo Rafaelis, Gvidas Renis ir kt. Raižytojas nepriekaištingai perteikė dailininko piešinio laisvumą, toninius niuansus, minkštai krintančias audinių klostes, kompoziciją papildydamas ornamentu dekoruota pusapvale arka kūrinio viršutinėje dalyje.

Aprašė Regina Urbonienė

Detaliu, kruopščiu piešiniu, smulkia meistriška raižysena dailininkas Antonis Oleščinskis atkūrė barokinę Simono Čechovičiaus (1689–1775) kompoziciją „Šv. Juozapas su kūdikėliu Jėzumi“. Kūrinys buvo nutapytas Vizičių bažnyčiai Vilniuje. Raižinyje juntama, jog tai būta meistriškos tapybos. Jos autorius S. Čechovičius mokėsi Romos šv. Luko akademijoje, jam įtakos turėjo Rafaelis, Gvidas Renis ir kt. Raižytojas nepriekaištingai perteikė dailininko piešinio laisvumą, toninius niuansus, minkštai krintančias audinių klostes, kompoziciją papildydamas ornamentu dekoruota pusapvale arka kūrinio viršutinėje dalyje.

Aprašė Regina Urbonienė

Detaliu, kruopščiu piešiniu, smulkia meistriška raižysena dailininkas Antonis Oleščinskis atkūrė barokinę Simono Čechovičiaus (1689–1775) kompoziciją „Nukryžiuotasis Išganytojas“. Kūrinys buvo nutapytas Vilniaus katedrai. Raižinyje juntama, kad tai būta neabejotinai meistriškos tapybos. Jos autorius S. Čechovičius mokėsi Romos šv. Luko akademijoje, jam įtakos turėjo Rafaelis, Gvidas Renis ir kt. Raižytojas nepriekaištingai perteikė dailininko piešinio laisvumą, grakštumą, atkartojo subtilius toninius niuansus, minkštai krintančias audinių klostes ir kiek teatrališkas, tipiškai barokines apraudančiųjų pozas.

Aprašė Regina Urbonienė