LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Elžbieta Magdalena Oginskytė – Grigorijaus Antonijaus Oginskio ir Teofilės Čartoriskos duktė. Ištekėjo už Kazimiero Gelgudo, antrą kartą (prieš 1722 m.) už Antonijaus Mykolo Puzino. 1766 m. fundavo Lučajaus jėzuitus. Domėjosi tiksliaisiais mokslais. Jos rūmuose Lučajuje buvo atliekami astronominiai stebėjimai. Prisidėjo prie astronomijos observatorijos įsteigimo Vilniaus universitete: 1755 ir 1766 m. paaukojo nemažus pinigus observatorijai statyti ir astronominiams prietaisams įsigyti. Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos salėje buvo du jos portretai, salės portalą puošė reljefas su jos atvaizdu ir monograma.
Portretas pusės figūros. Moteris vaizduojama trimis ketvirčiais pasisukusi į kairę. Ji vilki pilką drabužį su juodo kailio apykakle, kurios ilgi galai sukryžiuoti ant krūtinės. Pečius gaubia juoda šermuonėlių skraistė. Ant galvos – baltais peršviečiamo audinio raukiniais puošta kepuraitė, kuri po kaklu yra surišta raudonu kaspinu. Iš po pilko drabužio matyti balti marškiniai, ant kaklo kabo kryželis. Fonas tamsiai pilkas.
Nesignuota.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Elžbieta Oginskytė-Puzinienė (?–1767) – kunigaikštytė, Grigorijaus Oginskio ir Teofilės Čartoriskos duktė, Upytės pavieto vėliavininko, Tryškių seniūno Antano Puzinos žmona. Domėjosi tiksliaisiais mokslais, jos rūmuose Lučiojuje buvo atliekami astronominiai stebėjimai. Vilniaus universiteto observatorijos salėje ilgus metus kabojo du Puzinienės portretai, salės portalą puošė reljefas su jos atvaizdu ir monograma – kaip pagarbos ir dėkingumo ženklas moteriai, prisidėjusiai prie observatorijos steigimo, dosniai aukojusiai jos statybai (1755) ir astronominių prietaisų įsigijimui (1766).
Portretas nutapytas Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos salei, pagerbiant vieną iš dosniausių observatorijos fundatorių ir mecenačių. Kaip būdinga daugeliui fundatorių portretų, jame yra įkomponuotas ir funduoto statinio atvaizdas – kunigaikštytė laiko astronomijos observatorijos brėžinį.
Portretas iškilmingo, paradinio pobūdžio. Vaizduoja didikę, stovinčią atviroje rūmų terasoje, kurią riboja aukšta sienelė, virš kurios matyti medžių viršūnės ir rausva šviesa nušviestas dangus. Moteris vilki nuo liemens išplatėjančią baltą suknelę su juodo kailio apykakle. Ant dešinio peties užmesta raudona šermuonėlių mantija, kurios vienas galas pakeltas ir puošnia metaline sage prisegtas prie krūtinės, kitas – nugaroje laisvai krenta iki žemės, pabrėždamas figūros didingumą. Dailininkas neidealizuodamas atkartoja moters veido bruožus – siauras lūpas, stamboką nosį, nedidelį pagurklį, tačiau nesiekia gilesnės psichologinės charakteristikos. Tapydamas įvairaus intensyvumo balkšvai pilkšvais, rausvais tonais kuria bendrą pakilią, šventišką nuotaiką.
Nesignuota.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Tomas Žebrauskas (1714–1758) – matematikas, astronomas, architektas. Gimė Žemaitijoje (pasak kitų šaltinių, kilęs nuo Naugarduko). 1732 m. Jėzuitų ordine pradėjo noviciatą. Mokytojavo Kražių, Alūkstos, Babruisko jėzuitų kolegijose. Vilniaus universitete studijavo filosofiją (1735–1738), teologiją (1740–1744), tęsė studijas Prahoje ir Vienoje, užmezgė ryšius su kitais jėzuitų matematikais ir astronomais. Filosofijos ir laisvųjų menų daktaras (1752), profesorius. Grįžęs į Vilnių ir gavęs mecenatų padovanotus teleskopus bei Elžbietos Oginskytės-Puzinienės finansinę paramą, suprojektavo universiteto astronomijos observatoriją, vadovavo jos statybai, 1753–1758 m. joje dirbo ir jai vadovavo. Suprojektavo Alūkstos, Kražių ir kt. bažnyčias, didikų rūmų.
Portretas nutapytas Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos salei, pagerbiant jos steigėją, matematiką, astronomą ir architektą Tomą Žebrauską. Jo kompozicija yra artima Elžbietos Oginskytės-Puzinienės portretui, turėjusiam kaboti toje pačioje salėje. Abiejose drobėse portretuojamieji yra pavaizduoti iki kelių, stovintys su astronomijos observatorijos brėžiniais rankose. Jie pasisukę taip, kad portretus sukabinus greta būtų atsigręžę vienas į kitą.
Kaip būdinga mokslininkų portretams, T. Žebrauskas yra pavaizduotas greta mokslinio darbo priemonių – ant stalo padėtas gaublys, braižymo įrankiai, matematinių formulių prirašytas popieriaus lapas, lentynoje sukrautos knygos, tarp jų – Euklido, Platono, Vitruvijaus, Nikolajaus Koperniko, Josefo Steplingo veikalai. Rankoje laikomas Vilniaus astronomijos observatorijos brėžinys primena svarbiausią jo veiklos barą (ne tik suprojektavo observatorijos pastatą, bet ir vadovavo jo statybai, rūpinosi įrangos įgijimu, 1753–1758 m. buvo observatorijos direktorius).
Juoda jėzuitų sutana vilkintis mokslininkas pavaizduotas nedetalizuoto interjero fone (vaizduojamas tik mokslo priemonėmis nukrautas stalas ir knygų lentyna). Vyrauja tamsokas pilkai žalsvų, rusvų tonų koloritas, kuriantis moksliniam darbui būdingą rimties ir susikaupimo atmosferą. Šviesesniu tonu išskirtame veide netrūksta savitos išraiškos – iš po surauktų antakių žvelgia tamsios protingos akys, patempti lūpų kampučiai kuria rimties nedrumsčiančios vidinės šypsenos įspūdį.
Nesignuota.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Kruopščia meistriška raižysena, lanksčia linija sukurta graviūra, vaizduojanti sudėtingą gaublio modelį, įtaisytą stove su puošniu rokailio elementais dekoruotu trikoju pagrindu.

Aprašė Regina Urbonienė