Dukra Edvilė važiuoja į mirtį, 1982 m.
Paveiksle vaizduojamas momentas prieš pat autoriaus penkiametės dukters Edvilės žūtį.
1944 m. rusai vijo vokiečius. Vokiečiai traukėsi ir traukdamiesi užminuodavo kelius. Lėktuvai skrisdami mėtė bombas. Kostkus-Kostkevičius su žmona ir vaikais tuo metu gyveno Pavilkijy. Aleksandras, remdamasis savo kariškio patirtimi ir nujausdamas kitiems neįžvelgiamus pavojus primygtinai siūlė šeimai eiti prie Nemuno ir pasislėpti karkluose, kurių, jo įsitikinimu, tikrai niekas nebūtų bombardavęs. Bet šeimyniškiai užsispyrė slėptis miške.Sūnų Rimantą su dukra Edvile Kostkevičiai įsodino į arklio traukiamą vežimą su sukrautais daiktais, o patys ėjo iš paskos. Vežimas užvažiavo ant minos ir išlėkė į orą, nusinešdamas Edvilės gyvybę.
