LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Paveikslas iš Platelių dvaro.

Tamsiame fone vaizduojamas raitelis ant balto žirgo. Žirgas pakinkytas puošniai, apdengtas baltu kilimu. Reverse priklijuota etiketė su įrašu „Plateliai“.

Paveikslas iš Žebenkavo dvaro.

Manoma, nutapytas berniukas – tai Feliksas Važinskis (1736–1813), būsimasisi Tirkšlių dvaro valdytojas ir seniūnas.

Vaizduojamas stovintis berniukas. Dešinėje rankoje laiko pistoletą. Rūbai raudoni. Ant galvos – šviesių plaukų perukas. Apskrito veido, guvių rudų akių. Berniukas nutapytas prie puošnios kolonos. Dešinėje paveikslo pusėje pavaizduotas į viršų pašokęs margas šuniukas. Paveikslo fonas tamsus.

Antroje paveikslo pusėje, kairiajame apatiniame kampe užrašyta „Ad. Pečkauskaitė“

Maždaug 40 metų vyro portretinis biustas, įkomponuotas į ovalą. Vyras vaizduojamas iki juosmens, trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę, žvilgsnį nukreipęs į žiūrovą. Jis su pilku peruku, prie smilkinių puoštu dviem horizontaliais voleliais, nugaroje surištu į kasytę. Vilki žalią švarką be atlapų ir rudą liemenę. Per kairį petį perjuosta raudona ordino juosta. Prie dešinio šono prisegta ordino žvaigždė. Fonas tamsiai rudas, dešinėje, prie figūros, šviesesnis.
Nesignuota.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Melchioro d'Hondecoeterio (1636–1695) paveikslo, saugomo Kaselio paveikslų galerijoje, kopija.
Vaizduoja naminių ir laukinių paukščių grupę. Pačiame centre ant knygos su gaidomis tupi pelėda. Dešinėje ant žemos šakos užšokęs povas. Už jo ant aukštesnės šakos gieda gaidys. Apačioje tupi dvi antys. Dešinėje pavaizduota povė, kalakutas (matyti iki pusės) ir žąsis (matyti tik galva). Aplinkui skraido, tupi ant žemės ir ant šakų daug smulkesnių paukščių. Fone dešinėje pavaizduoti medžių kamienai ir lapija, dešinėje – dangus.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Ikona turi siaurus tapytus, gelsvos spalvos rėmus. Fonas tamsiai mėlynas, ikonos lauko perimetru labai apibendrintai nutapyti garbanoti „barokiniai“ debesys. Visavaldžio pusfigūris atvaizdas užima didžiąją ikonos lauko dalį ir yra pavaizduotas laikantis kanono. Figūra frontali, Visavaldis dešinę ranką yra pakėlęs prie krūtinės laiminančiu gestu. Rankos delnas kiek pasuktas į priekį, bevardis ir mažylis pirštai ištiesti, kiti du palenkti prie nykščio. Ši vėlyva bizantinė palaiminimo forma, prigijusi ir Rusijoje, reiškia graikiškus Išganytojo vardo inicialus IC XP (rus. именокрестный).
Kairėje rankoje Visavaldis laiko atverstą knygą su įrašu. Knyga pavaizduota su aptaisais, sąsagomis, jos apipjaustyti kraštai paauksuoti. Išganytojo veidas tapytas laikantis Abiejų Tautų Respublikos rytinėms žemėms būdingos kanono interpretacijos. Veidas simetriškas, aukšta kakta, antakiai ploni, dailiai lenkti, akys didelės su labai didelėmis tamsiomis lėliukėmis, burna putli, barzda trumpa, dvišaka, nutapyta minkštai. Išganytojo plaukai, perskirti per vidurį ir užkišti už ausų, simetriškai krinta ant pečių, bet nesudaro didelės masės kaip rusų ikonose. Didelės ir matomos ausys yra stačiatikiškų LDK žemių Jėzaus Kristaus ir daugelio šventųjų ikonografijos ypatumas. Šios ikonos tipas susijęs su ankstyvaisiais Jėzaus atvaizdais iš Artimųjų Rytų ir buvo įsitvirtinęs Balkanų ir ypač Moldavijos ikonų tapyboje.
Jėzus vilki raudona, auksu prie kaklo ir rankogaliuose išsiuvinėta tunika ir pečius gaubiančiu, ties krūtine surištu mėlynu apsiaustu. Veido ir rankų tapyba skiriasi nuo drabužių. Veidas tapytas labai atidžiai, ant tamsaus ochrinio pagrindo laipsniškai pereinant prie vis šviesesnės spalvos ir tokiu būdu modeliuojant veido apimtį, bet nekuriant realistinio apšvietimo „iš išorės“ įspūdžio. Veido detalės – antakiai, nosies, akių kontūrai ir barzda tapyti plonais ir skaidriais potėpiais jau ant šio, šviesiausio sluoksnio. Panašiai uždėta ir lengvo skruostų bei ausų raudonio lesiruotė. Taip pat nutapytos ir rankos. Tuo tarpu drabužiai tapyti dideliu plotu užklojant spalvą, o paskui tamsesniais bei šviesesniais potėpiais pažymėtos klostės bei siuvinėjimas. Jėzaus galvą supa auksinis nimbas, kuriame įrašytos raidės ΘΩN, abipus nimbo įrašas İИC XC .
Šiai ikonai porinė ir tikriausiai sukurta to paties tapytojo yra ikona „Švč. Dievo Motina“. Dievo Motinos su Kūdikiu ir Visavaldžio ikonų suporinimas būdingas rytinių Respublikos žemių ikonostasams, kur šios ikonos būna apatinėje eilėje. Atėjusi iš Balkanų ir Moldavijos, tradicija įsitvirtino, o iš ikonostasų plito ir į privataus pamaldumo sferą – nedidelio formato ikonas, tokias kaip ši ikonų pora.

Aprašė Irena Vaišvilaitė

Ikona turi siaurus tapytus, gelsva spalva nužymėtus rėmus. Fonas tamsiai mėlynas, ikonos lauko perimetru labai apibendrintai nužymėti garbanoti „barokiniai“ debesys. Pusfigūris Kūdikį laikančios Dievo Motinos atvaizdas užima didžiąją ikonos lauko dalį. Dievo Motina pavaizduota artima Meilingosios (rus. Замилавaнне, Умиление) tipui: jos pečiai frontalūs, veidas pasuktas lengvu trijų ketvirčių rakursu. Kūdikis skruostu glaudžiasi prie Motinos skruosto, jo kairė ranka yra dešinėje Motinos rankoje, bet ikoninis tipas traktuotas santūriai, Dievo Motinos figūra yra artimesnė Hodegetrijai – jos judesys daug santūresnis, poza iškilmingesnė. Ir Motina, ir Kūdikis žvelgia į žiūrovą. Kūdikio dešinė ranka pakelta prie Motinos kaklo laiminimui. Atgręžtos į žiūrovą plaštakos smilius ir vidurinis pirštas ištiesti, bevardis ir mažylis sulenkti prie nykščio. Du pakelti pirštai reiškia dvi Jėzaus prigimtis – dieviškąją ir žmogiškąją, trys sujungti pirštai – Švč. Trejybę. Abiejų Tautų Respublikoje šis laiminimo gestas neturėjo konfesinio ryšio kaip Rusijoje, kur nuo XVII a. vidurio buvo tapęs sentikybės simboliu.
Dievo Motina pavaizduota vilkinti mėlyna tunika siauromis rankovėmis, auksu siuvinėtais rankogaliais. Auksu atsiūta ir tunikos apykaklė. Galvą gaubia raudonas su tamsiai mėlynu pamušalu maforijus, pečius – tokios pat spalvos apsiaustas. Maforijaus ir apsiausto kraštai atsiūti auksu. Ant dešiniojo peties išsiūta žvaigždė – viena iš trijų žvaigždžių (ant abiejų pečių ir galvos), su kuriomis stačiatikiškoje ikonografijoje vaizduojama Dievo Motina. Žvaigždės simbolizuoja „tris tylas“ – tris Marijos gyvenimo paslaptis – Apreiškimą, Jėzaus gimimą ir jos mergystę.
Kūdikis vilki balta plačiais rankogaliais tunika ir auksiniu, raudonai pamuštu apsiaustu. Aplink Kūdikio ir Motinos galvas pavaizduoti auksiniai nimbai. Abipus Dievo Motinos nimbo įrašyta MP ΘΥ, į dešinę nuo kūdikio nimbo – IИC XC.
Motinos ir Kūdikio veidai taisyklingi, artimi rytinių Abiejų Tautų Respublikos žemių kanonui. Dievo Motinos veido bruožai palyginti stambūs, akys didelės, tamsiomis lėliukėmis, antakiai ploni, nosis stamboka, smakras mažas. Panašaus tipo ir Kūdikio veidas. Veidai nutapyti ant tamsaus ochros spalvos pagrindo, laipsniškai tepant vis šviesesnės spalvos dažus ir tokiu būdu modeliuojant veido formą, bet nekuriant realistinio apšvietimo „iš išorės“ įspūdžio. Kakta, skruostai, smakras, nosis sumodeliuota konstruktyviomis apimtimis, veido detalės: antakiai, nosies ir akių kontūras, pažymėti plonais potėpiais. Visa veido tapyba yra gana apibendrinta. Taip pat nutapytos ir rankos. Tuo tarpu drabužiai tapyti didelį plotą užtepant dažais, o paskui tamsesniais bei šviesesniais potėpiais žymint klostes bei siuvinėjimą.
Tai, kad ikonos kraštas „nupjauna“ apatinę Kūdikio figūros dalį, leidžia kalbėti apie paveikslinio supratimo įtaką ir patvirtina vėlyvą ikonos datavimą. Pažymėtina, kad sąlyginis, lygus ar raižytas, ikonos fonas čia pakeistas barokui būdingo „atsivėrusio dangaus“ įvaizdžiu. Įvaizdis kuriamas mėlynu fonu bei debesų siluetais.
Ikona yra porinė „Jėzui Kristui Visavaldžiui“.

Aprašė Irena Vaišvilaitė

Maždaug 30 metų vyro portretas, įkomponuotas į ovalą. Vyras pavaizduotas frontaliai, iki juosmens. Jis su pilku, į viršų sušukuotu peruku, kuris prie smilkinių puoštas dviem voleliais, o nugaroje surištas į kasytę. Vilki juodai žalsvą švarką ir baltus marškinius su raukinių rankogaliais. Fonas tamsus, pilkai juodas.
Nesignuota.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Ovalo formos maždaug 50 metų moters portretas iki pusės. Liemuo trimis ketvirčiais pasuktas į kairę, veidas vaizduojamas frontaliai. Moteris su aukšta į viršų sušukuotų plaukų šukuosena, ant kurios uždėtas plono audinio kykas. Vilki tamsiai ruda suknele, kurios priekis puoštas baltu su raudonomis išilginėmis juostelėmis kaspinu. Ant pečių užmestas plonas pilkai žalsvas šalis. Fonas bedaiktis, juodas.
Nesignuota.

Aprašė Dalia Tarandaitė

Portretas biustinis. Būsimasis caras pavaizduotas 7–8 metų amžiaus, trimis ketvirčiais pasisukęs į kairę, žvelgiantis į žiūrovą. Jis su šviesiu peruku, ties smilkiniais puoštu plaukų voleliais. Vilki tamsų, aukso siūlais siuvinėtą drabužį. Krūtinę puošia ant raudonos juostos pakabintas ordinas, per dešinį petį perjuosta mėlyna ordino juosta ir prie kairio šono prisegta ordino žvaigždė. Fonas bedaiktis rusvas.
Nesignuota.

Aprašė Dalia Tarandaitė