LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Klaros Izabelės de Maiji-Laskaris (1631–1685) portretas, kaip ir porinis  Kristupo Zigmanto Paco (1621–1684) portretas, yra bene ryškiausi Lietuvos XVI–XVIII a. portretinės tapybos pavyzdžiai, nutapyti apie 1670 m.

K. Z. Paco funduotam Pažaislio kamaldulių vienuolynui skirtas  Klaros Izabelės de Maiji-Laskaris portretas priklauso XVII a. antroje pusėje įsivyravusiam naujam moterų portreto tipui. Portretuojamoji vaizduojama pasisukusi ton pusėn, kurioje kabo porinis jos vyro atvaizdas, vilkinti juodą dekoltuotą suknelę, dekoruotą perlais, plono minkšto audinio apvadais ir nėriniais. Perlų vėriniai puošia moters kaklą, rankas, kuodą. Ausyse – dideli kriaušės pavidalo perlų auskarai, dar vienas dešinėje rankoje. Paveikslo koloritas tamsus, subtilių pilkšvų tonų.

Klara Izabelė de Maiji-Laskaris į Abiejų Tautų Respubliką atvyko kaip Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII dvaro dama kartu su Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos sužadėtinės būsimosios karalienės Marijos Liudvikos Gonzagos (1611–1667) palyda. LDK kancleris 1654 m. vedė prancūzę Klarą Izabelę de Maiji-Laskaris, ji de facto tapo pirmąja LDK ponia.

Portretas nutapytas ovale. Viršuje kairėje įkomponuotas Pacų giminės herbas: raudoname kartuše dviguba sidabro lelija. Herbas apsuptas inicialų, žyminčių vardo, pavardės bei pareigybių pirmąsias raides: CH.P.S.M.D.L.C. (Christophorus Pac Supremus Magni Ducatus Lithuaniae Cancellarius). 

Portretas yra porinis žmonos Klaros Izabelės de Maly Lascaris-Pacienės portretui.

Dailininkas įtaigiai atskleidžia psichologinį portretuojamojo charakterį. Į stebėtoją žvelgia įdėmus kunigaikščio rudų akių žvilgsnis, nosis kumptelėjusi, ūsai nulinkę žemyn, pečius siekiantys plaukai banguoti.

Aukštą luomą išduoda brangios medžiagos, prabangūs papuošalai. Kristupas Zigmuntas Pacas vilki purpurinį brokato žiponą, susagstytą perlų arba perlamutro sagomis ir sujuostą šilko juosta. Ant pečių užsimetęs sabalo kailiu pamuštą purpuro spalvos deliją. Rūbas susegtas brangaus metalo sege, jos centre – Vytis.

Aukšta visuomeninė portretuojamojo padėtis nurodoma minimaliai: kunigaikštis kairėje rankoje laiko kanclerio atributą – valstybės antspaudą. Antspaude  dekoratyvia ornamentine juosta aprėmintas kartušas, jame – Vytis. Matoma antspaudo kilpelė skirta atributą rišti prie diržo ar kabinti ant kaklo.   

Jaunos moters portretas iki pusės. Vaizduojamoji pasisukusi 3/4 į kairę. Plaukai tamsūs, smulkiai garbanoti, sukelti ant pakaušio, vešlios sruogos krinta ant pečių. Ant viršugalvio – pilkų perlų eilė, užsibaigianti apskritomis deimantais puoštomis sagėmis. Ant kaktos sklaistosi smulkios garbanėlės. Iš po plaukų matyti dideli auskarai, sudaryti iš dviejų skirtingos formos perlų bei x formos elemento, puošto deimantais. Moters veidas pailgas, ryškių bruožų, blyškus. Antakiai ploni, ilgi, akys nedidelės, tamsiai rudos, gilios, truputį primerktos, žvilgsnis nukreiptas į žiūrovą. Nosis ilga, siaura, su kuprele. Lūpos mažos, raudonos. Smakras apskritas, truputį atsikšęs. Kaklas plonas, ilgas, papuoštas pilkų perlų vėriniu. Dešinioji ranka sulenkta, joje laiko stambų kriaušės formos perlą. Dilbį puošia perlų apyrankė. Kairioji ranka nuleista. Vilki juoda suknele plačia iškirpte. Iškirptė ir rankogaliai ties alkūnėmis papuošti ažūriniais nėriniais ir pilkšvo šilko raukiniais, taip pat perlų vėriniais. Išilgai liemeniui perlais išsiuvinėta ir suknelės viršutinė dalis. Ant krūtinės per vidurį įsegta didelė apvali perlų ir deimantų segė, kairėje įsegta kita segė – ovalo formos medalionas su kryžiumi. Ant kairiojo peties prisegtas apskritas baltas medalionas su geltonu saulės atvaizdu viduryje. Paveikslo fonas tamsus, lygus. Moters figūrą rėmina ovalus siauras rudos spalvos rėmelis.
Piešinys taisyklingas, tapyba pastozinė, dažų sluoksnis lygus. Ryški šviesotamsa, koloritas duslus.

Pagal inventorinį aprašą parengė Živilė Krupickaitė

Nespalvotas, vertikalaus formato reprodukcinis atvirukas. Autorius nežinomas, išleido leidykla „Spindulys“. 20 a. III – VII deš. Averse-Pažaislio vienuolyno bažnyčios interjeras. Reverse informacija apie paveiksle užfiksuotą objektą bei šalies pavadinimai lietuvių-anglų k., skersai perspėjimas „Perspausdinti draudžiama“, dešiniame apatiniame kampe spaustuvės pavadinimas. Virš adreso grafos didžiosiomis raidėmis atspausdintas šalies pavadinimas lietuvių-anglų k. Adreso grafą žymi 5 išilginės linijos.

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas. Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovani Batista Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas: pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija. www.pazaislis.org