Klaros Izabelės de Maiji-Laskaris Pacienės portretas (1631–1685), 1670 m.
Klaros Izabelės de Maiji-Laskaris (1631–1685) portretas, kaip ir porinis Kristupo Zigmanto Paco (1621–1684) portretas, yra bene ryškiausi Lietuvos XVI–XVIII a. portretinės tapybos pavyzdžiai, nutapyti apie 1670 m.
K. Z. Paco funduotam Pažaislio kamaldulių vienuolynui skirtas Klaros Izabelės de Maiji-Laskaris portretas priklauso XVII a. antroje pusėje įsivyravusiam naujam moterų portreto tipui. Portretuojamoji vaizduojama pasisukusi ton pusėn, kurioje kabo porinis jos vyro atvaizdas, vilkinti juodą dekoltuotą suknelę, dekoruotą perlais, plono minkšto audinio apvadais ir nėriniais. Perlų vėriniai puošia moters kaklą, rankas, kuodą. Ausyse – dideli kriaušės pavidalo perlų auskarai, dar vienas dešinėje rankoje. Paveikslo koloritas tamsus, subtilių pilkšvų tonų.
Klara Izabelė de Maiji-Laskaris į Abiejų Tautų Respubliką atvyko kaip Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII dvaro dama kartu su Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos sužadėtinės būsimosios karalienės Marijos Liudvikos Gonzagos (1611–1667) palyda. LDK kancleris 1654 m. vedė prancūzę Klarą Izabelę de Maiji-Laskaris, ji de facto tapo pirmąja LDK ponia.