LIMIS - LIETUVOS INTEGRALI MUZIEJŲ INFORMACINĖ SISTEMA

Detaliu, kruopščiu piešiniu, smulkia meistriška raižysena dailininkas Antonis Oleščinskis atkūrė barokinę Simono Čechovičiaus (1689–1775) kompoziciją „Šv. Juozapas su kūdikėliu Jėzumi“. Kūrinys buvo nutapytas Vizičių bažnyčiai Vilniuje. Raižinyje juntama, jog tai būta meistriškos tapybos. Jos autorius S. Čechovičius mokėsi Romos šv. Luko akademijoje, jam įtakos turėjo Rafaelis, Gvidas Renis ir kt. Raižytojas nepriekaištingai perteikė dailininko piešinio laisvumą, toninius niuansus, minkštai krintančias audinių klostes, kompoziciją papildydamas ornamentu dekoruota pusapvale arka kūrinio viršutinėje dalyje.

Aprašė Regina Urbonienė

Lanksčia linija, kruopščiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Pranciškaus Ksavero atvaizdas pagal Simono Čechavičiaus tapytą paveikslą, buvusį Vizičių bažnyčioje Vilniuje. Iš Ispanijos kilęs jėzuitas, misijų pagonių kraštuose globėjas, tradiciškai vaizduojamas vilkintis balta kamža ant juodos jėzuitų sutanos ir pamaldžiai žiūrintis į dangų. Pranciškus Ksaveras, siųstas Portugalijos karaliaus, vadovavo katalikų misijoms Tolimuosiuose Rytuose ir buvo pramintas Indijos apaštalu. Neatsitiktinai raižinio fone įkomponuotas egzotiškas kraštovaizdis su palmėmis ir drambliais.

Aprašė Regina Urbonienė

Lanksčia linija, kruopščiu, apimtis modeliuojančiu štrichu sukurtas šv. Pranciškaus Ksavero atvaizdas pagal Simono Čechavičiaus tapytą paveikslą, buvusį Vilniaus Vizičių bažnyčioje. Iš Ispanijos kilęs jėzuitas, misijų pagonių kraštuose globėjas tradiciškai vaizduojamas vilkintis balta kamža ant juodos jėzuitų sutanos, pamaldžiai žiūrintis į dangų. Pranciškus Ksaveras, siųstas Portugalijos karaliaus, vadovavo katalikų misijoms Tolimuosiuose Rytuose ir buvo pramintas Indijos apaštalu. Neatsitiktinai raižinio fone įkomponuotas egzotiškas kraštovaizdis su palmėmis ir drambliais.

Aprašė Regina Urbonienė

Detaliu, kruopščiu piešiniu, smulkia meistriška raižysena dailininkas Antonis Oleščinskis atkūrė barokinę Simono Čechavičiaus (1689–1775) kompoziciją „Šv. Juozapas su Kūdikėliu Jėzumi“. Kūrinys buvo nutapytas Vizičių bažnyčiai Vilniuje. Raižinyje juntama, kad tai būta meistriškos tapybos. Jos autorius S. Čechavičius mokėsi Romos šv. Luko akademijoje, jam įtakos turėjo Rafaelis, Gvidas Reni ir kiti žymūs dailininkai. Oleščinskis nepriekaištingai perteikė dailininko piešinio laisvumą, toninius niuansus, minkštai krintančias audinių klostes, kompoziciją papildydamas ornamentu dekoruota pusapvale arka kūrinio viršutinėje dalyje.

Aprašė Regina Urbonienė

Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu ir toninius kontrastus paryškinančiu susikertančiu štrichu sukurtas šv. Jono Kantiečio atvaizdas. Kūrinys išraižytas pagal Simono Čechovičiaus paveikslą, buvusį Žyrovičių bažnyčioje. Tai lenkų šventasis, Krokuvoje studijavęs filosofiją ir teologiją, garsėjęs dosnumu ir labdaringais darbais. Raižinyje vaizduojama populiariausia istorija iš šv. Jono Kantiečio stebuklų, kada sudaužytas ąsotis su išsiliejusiu pienu nuo šventojo prisilietimo vėl tapo sveikas ir pilnas.

Aprašė Regina Urbonienė

Smulkiu štrichu, modeliuojančiu apimtis ir išryškinančiu toninius niuansus, išraižytas šv. Stanislovo Kostkos atvaizdas. Tai iš Lenkijos kilęs šventasis, mokęsis Vienoje pas jėzuitus, garsėjęs nuolankumu, pamaldumu, tyrumu ir patirtu regėjimu. Raižinys sukurtas pagal Simono Čechavičiaus paveikslą, buvusį Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčioje. Graviūros dailininkas įtaigiai perteikė dinamišką barokinio paveikslo kompoziciją su debesyje klūpinčiu angelu ir besimeldžiančiu šv. Stanislovu Kostka. Vaizdą juosia puošnus ornamentinis ažūrinio popieriaus apvadas.

Aprašė Regina Urbonienė

Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu ir toninius kontrastus paryškinančiu susikertančiu štrichu sukurtas šv. Jono Kantiečio atvaizdas. Kūrinys išraižytas pagal Simono Čechovičiaus paveikslą, buvusį Žyrovičių bažnyčioje. Tai lenkų šventasis, Krokuvoje studijavęs filosofiją ir teologiją, garsėjęs dosnumu ir labdaringais darbais. Raižinyje vaizduojama populiariausia istorija iš šv. Jono Kantiečio stebuklų, kada sudaužytas ąsotis su išsiliejusiu pienu nuo šventojo prisilietimo vėl tapo sveikas ir pilnas.

Aprašė Regina Urbonienė

Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu ir toninius kontrastus paryškinančiu susikertančiu štrichu sukurtas šv. Jono Kantiečio atvaizdas. Kūrinys išraižytas pagal Simono Čechovičiaus paveikslą, buvusį Žyrovičių bažnyčioje. Tai lenkų šventasis, Krokuvoje studijavęs filosofiją ir teologiją, garsėjęs dosnumu ir labdaringais darbais. Raižinyje vaizduojama populiariausia istorija iš šv. Jono Kantiečio stebuklų, kada sudaužytas ąsotis su išsiliejusiu pienu nuo šventojo prisilietimo vėl tapo sveikas ir pilnas.

Aprašė Regina Urbonienė

Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu ir toninius kontrastus paryškinančiu susikertančiu štrichu sukurtas šv. Jono Kantiečio atvaizdas. Kūrinys išraižytas pagal Simono Čechovičiaus paveikslą, buvusį Žyrovičių bažnyčioje. Tai lenkų šventasis, Krokuvoje studijavęs filosofiją ir teologiją, garsėjęs dosnumu ir labdaringais darbais. Raižinyje vaizduojama populiariausia istorija iš šv. Jono Kantiečio stebuklų, kada sudaužytas ąsotis su išsiliejusiu pienu nuo šventojo prisilietimo vėl tapo sveikas ir pilnas.

Aprašė Regina Urbonienė

Detaliu, kruopščiu piešiniu, smulkia meistriška raižysena dailininkas Antonis Oleščinskis atkūrė barokinę Simono Čechavičiaus (1689–1775) kompoziciją – „Nukryžiuotasis Išganytojas“. Kūrinys buvo nutapytas Vilniaus Katedrai. Raižinyje juntama, kad tai būta neabejotinai meistriškos tapybos. Jos autorius S. Čechavičius mokėsi Romos šv. Luko akademijoje, jam įtakos turėjo Rafaelis, Gvidas Reni ir kiti dailininkai. Oleščinskis nepriekaištingai perteikė dailininko piešinio laisvumą, grakštumą, atkartojo subtilius toninius niuansus, minkštai krintančias audinių klostes, kiek teatrališkas tipiškai barokines apraudančiųjų pozas.

Aprašė Regina Urbonienė

Lanksčia linija, ypač smulkiu, apimtis modeliuojančiu ir toninius kontrastus paryškinančiu susikertančiu štrichu sukurtas šv. Jono Kantiečio atvaizdas. Kūrinys išraižytas pagal Simono Čechovičiaus paveikslą, buvusį Žyrovičių bažnyčioje. Tai lenkų šventasis, Krokuvoje studijavęs filosofiją ir teologiją, garsėjęs dosnumu ir labdaringais darbais. Raižinyje vaizduojama populiariausia istorija iš šv. Jono Kantiečio stebuklų, kada sudaužytas ąsotis su išsiliejusiu pienu nuo šventojo prisilietimo vėl tapo sveikas ir pilnas.

Aprašė Regina Urbonienė