Fotografijoje užfiksuotas knygnešys, knygrišys Antanas Bataitis (1854–1932) su šeima. Vyras sėdi priekyje, rankose laiko knygą „Aušra“, šalia sėdi jo žmona. Jiems už nugarų stovi trys šviesiai apsirengusios dukterys.

Kadangi mokyklon nebuvo leidžiamas (tėvai manė, jog rusiška mokykla nieko gero jų sūnui neduos), skaityti Antaną Bataitį išmokė mama. O lietuviškai rašyti ‒ vienas iš draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorių, Smilgių parapijos vikaras Mykolas Opulskis (1837‒1905). Jis ir davė pradžią Antano Bataičio knygnešystei. Kartą vikaras taip jam pasakęs: „Žinai ką mes padarysim! Tik tu būk žmogus ir lietuvis. Mes tų rusiškų biaurybių knygų iš žmonių per prievartą atimti negalime. Tu tas knygas, iš ko galėdamas, supirkinėk ir man nešk. Aš tau grąžinsiu pinigus“. Antanas Bataitis dažniausiai supirkinėdavo maldaknyges, kurios kainuodavo po maždaug 30 kapeikų. Šios knygos ilgainiui atsidurdavo vikaro krosnyje, o vietoje jų gyventojams būdavo dalinamas spausdintas lietuviškas žodis.

Antanas Bataitis buvo sumanus ir patikimas knygnešys: kartą yra savo pusėn palenkęs vieną buvusį žandarą, kuris užsiiminėdavo kratomis ir draudžiamos spaudos paieškomis. Sutarė, jog pastarasis ateityje praleis pro akis, jei ras ką nelegalaus, taip pat apie galimas kratas praneš iš anksto.

Skulptorius V. Kaminskas Smilgių miestelyje, netoli Šv. Jurgio bažnyčios, šiam knygnešiui yra pastatęs paminklą (stogastulpį).

Knygnešys Antanas / Bataitis Panev. raj. / Smilngių apyl. / platino / Valitiškių km / gimė / yra „Knygnešy“