Tarmių rankraštyną sudaro transkribuotų tarminių tekstų sąsiuviniai (rankraščiai). Jie pradėti užrašinėti dar 1950 m., laikantis Juozo Senkaus Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo instrukcijos (1954). Tokio darbo tikslas – ištirti tarmes, parengti ir išleisti tarminių tekstų chrestomatiją Lietuvių kalbos tarmės (1970) ir tris Lietuvių kalbos atlaso tomus (1977, 1982, 1991).

Per beveik 20 metų dialektologinių ekspedicijų metu mokslo darbuotojai, dėstytojai, aspirantai, studentai ir mokytojai apkeliavo daugiau nei 700 gyvenamųjų vietovių ir sukaupė per 1000 rankraščių.

Sąsiuvinius sudaro dvi dalys: tarmei būdingų tarminių ypatybių aprašas ir daugiausia vyresniosios kartos pateikėjų tarminė kalba (dainos, pasakos ir kt.), užrašyta fonetinės transkripcijos ženklais. Transkribuoti tekstai užrašyti tiesiogiai klausantis informantų arba garso įrašų.

Tarmių rankraštyno sąsiuviniai saugomi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve ir yra naudojami šiuolaikiniuose tarmių tyrimuose. Jie sugrupuoti į bylas pagal tirtą gyvenamąją vietovę (konkrečius Lietuvių kalbos atlaso punktus).

APIE TARMIŲ RANKRAŠTYNO 27 BYLĄ (kalba netaisyta)

1. Tiriamoji vieta: gervėčiai, Gėliūnų kaimas. Pagal dabartinį administracinį padalinimą vietovė priklauso Molodiečno sričiai, Salų rajonui, Rimdžiūnų kaimo tarybai.

2. Gėliūnų kaimą iš rytų pusės nuo kitų kaimų skiria Ašmenos upė.

3. Gėliūnų kaimas yra 6 km. į rytus nuo Gervėčių miestelio. Kaime yra baltarusiška pradžios mokykla.

4. Kaimo gyventojai valstiečiai lietuviai. Namuose tarpusavyje kalbasi lietuviškai; dauguma jų moka baltarusiškai, rusiškai ir lenkiškai. Medžiaga užrašyta iš L. L., M. J., M. K. visos maždaug tarp 20–30 metų amžiaus, visą laiką ten gyvenusios.