Čiorna Padina kaimo lietuvių choras

Make a reservation for a visit
Order a digital image of high quality
Museum Museum of Lithuanian Education
Fund main
Exhibit type fotografija 
Field mokslas ir švietimas, fotografija
Primary account number LŠM GEK 17580
Inventory number LŠM III F 173
Measurements aukštis x plotis (fotografija) – 11,8 x 17,4 cm
aukštis x plotis (pasportas) – 19,5 x 24,7 cm
Materials fotografinis popierius 
Manufacturing technique nespalvotoji fotografija 
Authenticity originalas 
Author(s)
Date 1913 m.
Location Čiorna Padina, Rusijos imperija
More information

Description

Exhibit description

Čiorna Padina (Rusija) kaimo lietuvių choras 1913 m. su savo vadovu – chorvedžiu Juozu Gyviu.

 

Čiòrna Pãdina (Čiornaja Padina, liet. Juodoji Dauba), Černapadinė, kaimas Rusijoje, Saratovo srities Jeršovo rajone. Kaimą įkūrė 1863–1864 sukilimo dalyvių tremtinių šeimos, iš įvairių Lietuvos vietų (daugiausia Utenos, Užpalių, Dusetų, mažiau Baisogalos, Švenčionių, Vilkaviškio apylinkių) ištremtos ir įkurdintos vadinamojoje Kazachų stepėje. Didesnioji dalis tremtinių įsikūrė Čiorna Padinoje (iki I pasaulinio karo čia buvo daugiau kaip 100 lietuvių ūkių), kiti įkurdinti 30 km nuo Čiorna Padinos, Tolovkoje (apie 60 ūkių). 1870–1938 m. veikė lietuviška mokykla. Pirmieji mokytojai Pranciškus Varnas, nuo 1910 m. – Petras Kriščiukaitis, nuo 1915 m. – Ona Baukytė, nuo 1922 m. – Petras Šutas. Po 1917 m. spalio perversmo dalis Čiorna Padinos lietuvių žuvo Rusijos pilietiniame kare. 1920–1921 m. – 1/4 šeimų grįžo į Lietuvą. Per 1929–1930 m. prasidėjusią kolektyvizaciją apie 1/3 likusių lietuvių buvo ištremta arba sunaikinta kaip buožės, į jų vietą atkelta rusų ir kitų tautybių žmonių.

1963 m. kaime gyveno 40 lietuvių šeimų, apie 100 žmonių, 1994 m. buvo 24 lietuvių sodybos.

Other titles

Main title

Title Language Type Date  
Čiorna Padina kaimo lietuvių choras apibūdinančio pobūdžio more information...

Information on inventory

Data author Vilma Valiukonienė

Author's rights of the exhibit

Owner of author’s rights Lietuvos švietimo muziejus